Taip galutine ir neskundžiama nutartimi antradienį paskelbė išplėstinė septynių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija, atmetusi K. Michailovo ir jo advokatų kasacinius skundus ir palikusi galioti praėjusių metų birželį paskelbtą Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį. Juo iš K. Michailovo taip pat yra priteista atlyginti daugiau kaip 650 tūkst. eurų žalos.
Išklausyti teismo sprendimo K. Michailovas nebuvo atvežtas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, tačiau posėdį stebėjo nuteistojo advokatas, valstybinį kaltinimą palaikę prokurorai bei visuomenės veikėjai.
K. Michailovas nuteistas dėl žudynių, įvykdytų remiant užsienio valstybės ir užsienio valstybės organizacijų politiką, sistemingai ir stambiu mastu užpuldinėjant, žudant, žalojant civilius gyventojus (Baudžiamojo kodekso 100 str.).
Pasak teismo, K. Michailovui skirta bausmė yra teisinga bei adekvati įvykdyto nusikaltimo sunkumui, o paskiriant švelnesnę bausmę nebūtų pasiekti įstatymu siekiami tikslai bei nebūtų įgyvendintas vienas iš pagrindinių ir visuotinai pripažintų baudžiamosios teisės principų – atsakomybės neišvengiamumo principas.
Neskundžiamu nuosprendžiu yra nustatyta, kad „K. Michailovas, dirbdamas SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio milicininku, tyčia, Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai 1990 m. kovo 11 d. priėmus Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo“, Latvijos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai 1990 m. gegužės 4 d. priėmus deklaraciją „Dėl Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo“ ir Lietuvoje bei Latvijoje atstačius, atkūrus valstybių nepriklausomybes, vykdydamas ir remdamas SSRS valstybės ir jos organizacijų – TSKP bei jos padalinio Lietuvoje – LKP TSKP, Latvijoje – LKP CK, SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio politiką, panaudojant SSRS valstybės saugumo komiteto, SSRS gynybos ministerijos, SSRS vidaus reikalų ministerijos padalinius, karinius dalinius jėga nuversti teisėtą Lietuvos ir Latvijos valstybių valdžią, grąžinti Lietuvą ir Latviją į SSRS sudėtį, dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėti tarnybines pareigas vykdančius Lietuvos ir Latvijos valdžios atstovus, kitus Lietuvos ir Latvijos valstybėms lojalius civilius, juos žudė.“
Teismo teigimu, Medininkų žudynėse dalyvavęs Rygos OMON milicininkas K. Michailovas suvokė savo veiksmus, sumanymą išžudyti Medininkų muitinės posto pareigūnus ir sąmoningai siekė tokių padarinių.
„K. Michailovas ne tik dalyvavo Medininkų muitinės posto pareigūnų žudynėse, bet ir žinojo, kad SSRS tikslas – agresija, pasitelkiant ginkluotąsias pareigas ir specialius būrius, sugrąžinti nepriklausomybę paskelbusias Baltijos valstybes į buvusios SSRS sudėtį bei vykdant sistemingą spaudimą naikinti valstybingumo požymius, tarp jų – ir naujai įkurtus muitinės postus, – pabrėžiama įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje. – Tai patvirtina jo sąmoningas priklausymas išskirtiniam būriui, kuris buvo pašalintas iš nepriklausomybę atkūrusios Latvijos jurisdikcijai pavaldžių tarnybų, OMON pareigūnų dalyvavimai masiniuose užpuolimuose nuo 1991 m. pradžios, teismo nuosprendžiu nustatytas paties K. Michailovo dalyvavimas kitose OMON operacijose prieš civilius gyventojus.“
Anot teisėjų, Medininkų muitinės posto su kitais OMON milicininkais užpuolęs K. Michailovas suprato, kad jo veika nukreipta ne prieš Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, o prieš muitinės poste dirbančius civilius pareigūnus. „Be to, jis žinojo, kad anksčiau įvykdytiems muitinės postų užpuolimams priešinamasi nebuvo, suprato, kad jiems pavestos operacijos uždavinys – nužudyti jame dirbusius pareigūnus ir to norėjo“, – pabrėžė teisėjai.
Kasacinio teismo teisėjų teigimu, net esant griežtiems pavaldumo santykiams atsakomybės už nusikaltimus žmoniškumui nepanaikina vado įsakymo vykdymas – tokios praktikos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), kuris, remdamasis bendraisiais teisės principais, buvo pripažinęs, jog „net eilinis kareivis negali pasiteisinti visišku, aklu paklusimu įsakymams, kurie akivaizdžiai pažeidžia tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teises, ypač teisę į gyvybę, kuri yra aukščiausia vertybė žmogaus teisių hierarchijoje.“
Prokuroras: sprendimas svarbus visai Lietuvai
Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas sako, kad Medininkų žudynių byloje teismo paskelbtas sprendimas yra reikšmingas visai Lietuvai.
„Teismas priėmė labai reikšmingą sprendimą – tiek valstybei, tiek teisei, tiek visai visuomenei, nes galime pasakyti, kad pagaliau padėti galutiniai taškai šioje istorije, įvardyti nusikaltimus padarę asmenys, nustatyta jų kaltė, veikimo motyvai ir pagaliau pasakyta dėl veikos kvalifikacijos, – sakė S. Verseckas.
Pasak jo, nepaisant sudėtingų įrodinėjimo sąlygų, ilgo laiko, teisingumas nugalėjo, kalti asmenys buvo nustatyti ir nuteisti, turės atlikti paskirtą bausmę.
„Manau, visiems buvo svarbu žinoti tiesą – kas ten atsitiko, kaip tai įvyko, ir kai turime teismų sprendimus, o ne prokurorų kaltinimus ar versiją, jau nebegalime sakyti, kad tai yra kažkokie spėliojimai, išsigalvojimai, – tai jau yra teismų nustatyti faktai“, – pabrėžė Generalinės prokuratūros prokuroras.
Paklaustas, kur buvęs „omonininkas“ K. Michailovas atliks bausmę, jis sakė: „Šiuo metu jis bausmę atlieka Lietuvos Respublikoje, o bet kokios galimybės bausmės atlikimui perduoti kitai valstybei yra tarptautinių susitarimų, sutarčių pagrindu gali būti išsprendžiama, bet tai bus Lietuvos apsisprendimo teisė, ar šį asmenį perduoti kažkur kitur atlikti bausmės.“
Nors neginčijamai ir nustatyta, kad K. Michailovas dalyvavo žudynėse, jį ginantis advokatas Arūnas Marcinkevičius ir toliau sako, jog buvęs omonininkas nuteistas nepagrįstai ir esą be jokių kaltės įrodymų.
„Neįmanomas yra dalykas susitaikyti su savivale, kuri vyksta šioje byloje, – po galutinio sprendimo Medininkų žudynių byloje kalbėjo advokatas. – Netvarka ir chaosas įsigali tada, kai žmonės vietoj to, kad gintų savo teises, nutyla ir su viskuo susitaiko. Bet yra kitas dalykas – esu Lietuvos Respublikos pilietis ir norėčiau kalbėti apie mūsų teisingumo sistemą tik aukščiausiu lygmeniu, bet šiandien to negaliu padaryti ir man dėl to yra labai skaudu.“
Nužudė tik todėl, kad saugojo Lietuvos valstybės sieną
Kaip anksčiau yra konstatavę žemesnių instancijų teismai, Medininkų poste dirbę Lietuvos pareigūnai buvo nužudyti tik todėl, kad vykdė savo tarnybines pareigas ir saugojo Lietuvos valstybės sieną.
Teismas nustatė, kad K. Michailovas, dirbdamas SSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio milicininku, veikdamas to paties būrio vado Česlovo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu tyčia nužudė Lietuvos pareigūnus.
Per užpuolimą išgyveno tik Vilniaus muitinės inspektorius Tomas Šernas.
Bylos duomenimis, Č. Mlynikas 1991-ųjų liepos 30 d., apie 21-23 val., SSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Vilniaus Ypatingos paskirties milicijos būrio bazėje, parinko labai sunkaus nusikaltimo padarymui vykdytojus – A. Laktionovą, A. Ryžovą ir K. Michailovą, kuriems įsakė nužudyti Medininkų muitinės poste dirbančius Lietuvos pareigūnus.
K. Michailovas, A. Laktionovas ir A. Ryžovas sutiko įvykdyti šį įsakymą.
„Vykdydamas šį susitarimą ir turėdamas tikslą kartu su A. Laktionovu ir A. Ryžovu nužudyti Medininkų muitinės poste dirbančius pareigūnus, K. Michailovas automobiliu UAZ nuvyko prie Medininkų muitinės teritorijos ir 1991 m. liepos 31 d., apie 4-5 val., Vilniaus r., netoli Medininkų kaimo buvusiame Medininkų muitinės posto teritorijoje ir posto vagonėlyje kartu su A. Laktionovu ir A. Ryžovu užpuolė Medininkų muitinės poste dirbančius pareigūnus, t. y. K. Michailovas Medininkų muitinės posto teritorijoje, siekdamas įbauginti ir išvengti galimo ginkluoto pasipriešinimo grasino A. Kazlauskui ir J. Janoniui tyrimo metu nenustatytu, nesurastu šaunamuoju ginklu – 9 mm kalibro Makarovo pistoletu (PM), iš jo ne mažiau tris kartus tyčia šovė į automobilyje VAZ 2101 sėdėjusį J. Janonį bei padarė jam mirtiną kūno sužalojimą pilve, tuo palaužęs nukentėjusiųjų J. Janonio ir A. Kazlausko pasipriešinimą juos nuginklavo ir neteisėtai sulaikė“, – teigiama teismo nuosprendyje.
Pasak teismo, tuo metu A. Laktionovas ir A. Ryžovas grasindami šaunamaisiais ginklais palaužė Medininkų muitinės posto vagonėlyje ir šalia vagonėlio buvusių T. Šerno, A. Musteikio, R. Rabavičiaus, A. Juozako, M. Bulavako, S. Orlavičiaus pasipriešinimą ir juos neteisėtai sulaikė.
Sulaikytus Lietuvos pareigūnus, tame tarpe ir sunkiai sužeistą J. Janonį, K. Michailovas kartu su A. Laktionovu ir A. Ryžovu bendromis pastangomis, siekiant nužudyti, saugojo, prievarta suvarė į Medininkų muitinės posto vagonėlį, kur iš tyrimo metu nenustatytų, nesurastų šaunamųjų ginklų – dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais tyčia šovė ne mažiau 13 šūvių į nukentėjusiuosius.
Į Medininkų posto pareigūnus iš viso buvo paleista 16 šūvių.
Medininkų baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad 1991-ųjų liepos 30-ąją į Vilniaus OMON bazę atvyko geriausiai parengti Rygos OMON milicininkai, kurie iš anksto žinojo ir jau buvo suplanavę užpulti ir nužudyti Medininkų poste dirbančius pareigūnus.
Omonininkai buvo ginkluoti iš Rygos policijos akademijos pagrobtais automatais, kurių dalis nebuvo įtraukti į Rygos OMON apskaitą.
Be to, milicininkai su savimi buvo pasiėmę sprogmenų, kuriuos siekdami nukreipti dėmesį, naktį 2.48 val. susprogdino Vilniuje.
Nustatyta, kad apie 23-24 val. K. Michailovas, A. Ryžovas, A. Laktionovas sėdo į Vilniaus OMON’e dirbusio milicininko Tadeušo Gudaneco vairuojamą automobilį.
Rygiečiai buvo nuvežti iki kelio Vilnius-Minskas 25 kilometro ir likus maždaug 800 metrų iki Medininkų posto vairuotojui buvo liepta sustoti ir išleisti rygiečius, jų laukti. Medininkų postą užpuolę omonininkai į įvykio vietą atėjo pėsčiomis, dėvėjo vasarinę lauko uniformą.
Apklaustas T. Gudanecas tvirtino, jog jam buvo liepta išgirdus šūvius važiuoti į Vilnių. Tačiau pradėjus švisti prie jo automobilio dideliu greičiu privažiavo kita mašina (ji buvo pagrobta iš nužudytųjų Medininkuose kelių policininkų), iš kurios iššoko Rygos OMON pareigūnai. Jie į automobilį įmetė maišą, kurį buvo pasiėmę su savimi, ir sėdo į juos atvežusią mašiną.
Dideliu greičiu, vairuojant vienam rygiečių, jie kitu keliu grįžo į sostinę. Pakeliui T. Gudanecas išgirdo, kaip vienas pareigūnų sakė kitam, „kad už šūvį iš pistoleto išsiaiškinsime bazėje“.
Kitą dieną T. Gudanecas iš Vilniaus OMON vado pavaduotojo Vladimiro Razvodovo gavo nurodymą pakeisti automobilio padangas.
Be to, bylos nagrinėjimo metu vienas liudytojų pareiškė, kad A. Ryžovas OMON bazėje esą priekaištavo K. Michailovui, kad šis pirmas pradėjo šaudyti iš pistoleto.
Susipažinti su įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Medininkų žudynių byloje galima paspaudus šią nuorodą: nuosprendis.