Po to, kai pastarosiomis savaitėmis imta vis garsiau kalbėti apie tvyrančią įtampą tarp dviejų sąjunginių valstybių – Rusijos ir Baltarusijos, pasipylė netgi svarstymų, kad A. Lukašenkos režimui esą galimai yra iškilusi grėsmė. Esą savarankišką A. Lukašenkos kursą Maskva gali pažaboti netgi jėga per rudenį vyksiančias pratybas „Zapad“, kurių metu į Baltarusiją suplūs Rusijos karinė technika bei kariai.
Savo ruožtu skolomis dėl nesumokėtų daugiau nei pusės milijardo dolerių už dujas kaltinamos Baltarusijos lyderis viešai sukritikavo įvairias Kremliaus iniciatyvas, pavyzdžiui Rusijos karinės bazės steigimą A. Lukašenkos jau 23 metus valdomoje valstybėje.
Net septynias valandas trukusios spaudos konferencijos metu A. Lukašenka negilėjo priekaištų Maskvai ir tikino nebijantys karinės agresijos scenarijaus, kokį Rusija pritaikė Ukrainoje.
Ir nors ekspertai tokį baltarusių ypač eskaluojamą grėsmės scenarijų Minskui supeikė, o A. Lukašenkos aikštingą toną įvertino tik kaip eilinę ekscentriškojo autoritarinio lyderio pozą bei derybinių pozicijų stiprinimą, Lietuvos diplomatijos vadovas L. Linkevičius manymu, Minskas bet kokiu atveju turi vis mažiau laiko.
„Nesu politologas, negaliu vadovautis prielaidomis. Galiu tik pastebėti, kad Baltarusija nėra NATO, ES narė, net neketina į tą pusę eiti. Bet tie savarankiškumo elementai išgyvena sunkius laikus, jie turi vis mažiau laiko“, – teigė L. Linkevičius, kurį Maskva supeikė dėl Lietuvos ministro pareiškimo apie nenorą švęsti Krymo aneksiją.
L. Linkevičius priminė, kad ir savitą poziciją turintis A. Lukašenka nešventė Krymo okupacijos, jos nepripažino, kaip ir išvengė Pietų Osetijos bei Abchazijos „nepriklausomybės“ pripažinimo – šias teritorijas Rusija atplėšė nuo Gruzijos po 2008 metų karo ir įvedė rusišką tvarką.
Krymo priklausomybės Rusijai, kaip ir minėtų separatistinių Gruzijos teritorijų oficialiai nepalaikė beveik absoliuti dauguma tarptautinės bendruomenės, nors Kremliui smūgiu tapo būtent Minsko pozicija – Baltarusija vadinama „broliška“ valstybe, o ją su Rusija saisto sąjunginės sutarties saitai. Vis dėlto įtikinti A. Lukašenkos pakeisti nuomonė Maskvai nepavyko.
„Tai išdrįsti daryti reikia savarankiškumo elemento. Bet laikai gana sudėtingi. Atėjo laikas apsispręsti“, – teigė L. Linkevičius, priminęs, kad Rusijos integracija su Rusija karinėje, žvalgybos ir ekonominėje srityse vis gilesnė. O priešingai, nei NATO saugumo garantijas turinti Lietuva, Baltarusija turi vis mažiau pagrindo kalbėti apie savo savarankiškumą.
Paklaustas, ar įmanomas artimesnis Lietuvos dialogas su Baltarusija, L. Linkevičius pažymėjo, kad nors abi šalys ir nėra sąjungininkės, jos yra kaimynės, tarp kurių vyksta intensyvūs prekybiniai santykiai.
„Stengiamės vieni kitus suprasti, o tose srityse, kur nesuprantame ir nesuprasime, pavyzdžiui, Astravo atominės elektrinės klausimu, apsibrėžiame. Bet mes norėtume, kad jie (baltarusiai) artėtų prie europinio mąstymo, bendradarbiavimo srautų, dialogo su Europos Sąjunga“, – sakė L. Linkevičius, pridūręs, kad bendradarbiavimas su Baltarusija kaip tik pagyvėjo Lietuvai pirmininkaujant ES, po to kai Briuselis atšaukė dalį sankcijų Minskui.
Pastarosios atšauktos mainais, į politinių kalinių paleidimą iš kalėjimų, kuriuose opozicijos nariai atsidūrė po 2010 metų rinkimų, kuriuos, tarptautinių stebėtojų teigimu, Minsko režimas suklastojo ir grubiai užbaigė smurto akcija prieš opozicijos rėmėjus.
„Politinių kalnių neliko, tai pliusas. Galima iš to šaipytis, sakyti, kad tai nieko nereiškia, bet manau, kad tiems žmonėms, kurie buvo kalėjime, tai reiškia. Norime, kad tie laikai negrįžtų, kad būtų daugiau laisvių partijoms, žmonėms.
Teisūs tie, kurie sako, kad tikėtis radikalių permainų Baltarusijoje, matyt, sudėtinga. Bet tai, ką darome, turi būti nukreipta į mažytės pažangos siekimą“, – sakė L. Linkevičius, pažymėjęs, jog gerbiant kaimynus būtina ir korektiškai pastebėti, kas neatitinka tarptautinių normų bei stebėti, kaip susiklostys Baltarusijos situacija.