Savo ruožtu matematikas Dainius Dzindzalieta, paprašytas šį uždavinį įvertinti, užtikrino, kad kylantys sunkumai dėl sprendimo jo nestebina.

„Sveiko proto matematikas šios užduoties nesuprastų ir nespręstų, tad nenuostabu, kad šios užduoties neįveikė tiek antrokė, tiek jos mama“, – sakė matematikas.

Tuo metu su pačia šios serijos pratybų ir vadovėlių autore DELFI susisiekti kol kas nepavyko. Tikimės tekstą papildyti jos komentaru.

Sukėlė klausimų

„Klausimas – kaip uždavinį suprasti? Ko konkrečiai yra klausiamas antrokas? Ar čia sudėties aspektu reikia žvelgti, ar ...? Jei taip, tai kaip iš stačiakampio stačiakampį atimti?“, – pasidalindama užduotimi ir su DELFI, rašė skaitytoja.

Jos teigimu, šis uždavinys – iš papildomo užduočių lapo.

„Gal Jums pavyks išspręsti uždavinį? Ar gali autorius pakomentuoti, koks sprendimas turi būti ir koks tikslas tokio uždavinio?“, – klausimus bėrė skaitytoja.

Neturi matematinio sprendimo

Tuo metu D. Dzindzalieta negailėjo kritikos šį uždavinį kūrusiems autoriams. Jo teigimu, užduoties net negalima pavadinti matematine.

„Matematikos užduotys nuo kitokių užduočių skiriasi tuo, kad jose aiškiai suformuluojama, kas duota ir ką reikia rasti (apskaičiuoti, įrodyti ir pan.). Šioje užduotyje jau pati klausimo formuluotė parodo, kad užduotį kūrė matematikoje beraštis asmuo. Ką reiškia figūra „tik trikampis minus stačiakampis“? O ką reiškia „stačiakampis minus stačiakampis“? Aš tokių objektų dar nesu matęs matematikoje“, – pripažino matematikas.

Anot jo, kadangi ši užduotis nėra matematikos užduotis, tai, vadinasi, neturi ir matematinio sprendimo.

Pratybas vadina košmaru – dukrai net neleido naudoti

D. Dzindzalietos teigimu, nesunku atpažinti, kad šią užduotį galima rasti pratybose „Riešutas“. Pašnekovas aiškino ir pats šiemet susidūręs su panašaus tipo problema, kai jo buvo klausiama, kaip spręsti vieną ar kitą uždavinį iš pirmos klasės „Riešuto“ pratybų – galiausiai savo dukrai jų dėl daugybės klaidų ir netinkamai naudojamų terminų jis net neleido naudoti.

„Pervertęs tas pratybas paprašiau grąžinti pinigus už nekokybišką prekę. Daugiau niekada nepirksiu šios serijos pratybų. Jei mama myli savo antrokę dukrą, rekomenduočiau pasielgti taip pat. Esu matęs ne vieną matematikoje gabų mokinį, kuris pradeda nekęsti matematikos, nes per pamokas reikia spręsti tokias užduotis, kuriose nėra aišku, nei kas klausiama, nei ko norima“, – pastebėjo matematikas.

Dainius Dzindzalieta

Jo teigimu, problema yra tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija nedraudžia pratybas leisti bet kam ir visiškai nekontroliuoja jų kokybės.

„Leidyklos, pasinaudojusios šia situacija, matyt, nusprendė pasipinigauti ir, spjovusios į kokybę, pradėjo labiau kreipti dėmesį į kiekybę. Pavyzdžiui, bet kas iš gatvės gali išleisti savo pratybas ir jas pardavinėti mokykloms. Tėvai, tikėdami, kad pratybas kuria savo srities specialistai, negaili pinigų joms įsigyti, kartais išleisdami paskutinius pinigus. „Riešuto“ pratybos yra kažkoks košmaras. Šis uždavinys yra tik gėlytės, atsižvelgiant į tai, ką ten galima rasti“, – patikino D. Dzindzalieta.

Siūlo naudoti efektyvesnius mokymosi būdus ir priemones

Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra pabrėžusi, kad jos atstovai nevertina pratybų sąsiuvinių, tad už jų kokybę ir reikalingumą atsakomybę prisiima mokytojai, mokykla.

„Užuot inertiškai pasirinkus pratybas, kurias dažnai mokiniai pildo mechaniškai, mokyklos gali išnaudoti efektyvesnius mokymosi būdus ir priemones. Leidyklos kasmet leidžia naujus vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, bet mokyklos vadovas ir mokytojai turi labai atsakingai spręsti, kokių ir kiek mokymo priemonių reikia būtent tais metais“, – dar mokslo metų pradžioje išplatintame pranešime aiškina ŠMM.

Jų teigimu, šie sąsiuviniai nėra privalomi, todėl priimant sprendimus dėl jų įsigijimo ir naudojimo, būtina tartis su mokinių tėvais.