Pasak ministrės, socialinio, emocinio ugdymo programos jau taikomos Lietuvos mokyklose, vienos jų orientuotos į nuoseklų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą, pavyzdžiui, "Lions Quest", "Zipio draugai", "Second Step", o kitos į konkrečias problemines sritis, pavyzdžiui, patyčių mažinimą, alkoholio prevenciją.
"Tam, kad jos efektyviai veiktų, turi įsitraukti visa mokyklos bendruomenė: vadovas, mokytojai, mokiniai, tėvai, net pagalbinis personalas. Ir ta veikla turi vykti ne epizodiškai, per tam tikrų renginių organizavimą ar klasės valandėles, bet turi integruotis į mokyklos gyvenimą: per visų tarpusavio bendravimą, taikomus ugdymo metodus ir įvairias veiklas mokykloje, mokomus dalykus, vykdomus projektus, neformalų ugdymą", - teigiama Eltai atsiųstame ministrės komentare.
Pasak ministrės, tai turi tapti nuolatiniu darbu, tam mokyklas įpareigoja ir naujos Švietimo įstatymo nuostatos, pagal kurias prevencines programas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. turės nuolat įgyvendinti visos mokyklos.
"Švietimo ir mokslo ministerija programoms finansuoti skirs ES lėšų, bet savivaldybės taip pat raginamos prisidėti finansiškai. Tokių iniciatyvų jau yra, pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybė", - sakė J. Petrauskienė.
Pasak ministrės, pagal minėtas įstatymo nuostatas, nuo ateinančių mokslo metų visi mokytojai turės periodiškai tobulinti kvalifikaciją socialinio ir emocinio ugdymo srityje.
"Švietimo ir mokslo ministerija stiprina socialinių emocinių ir sveikatos kompetencijų ugdymą mokyklose. Numatyta, kad šios kompetencijos būtų vertinamos ir pripažįstamos pereinant iš vienos ugdymo pakopos į kitą ir renkantis būsimą karjerą. Tai skatintų mokyklas daugiau dėmesio skirti šių kompetencijų ugdymui", - teigė J. Petrauskienė.
Ji taip pat informavo, kad 2017 m. vasario 1 d. prasideda tarptautinis projektas, skirtas stiprinti socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą ir vertinimą. Bus parengtas ir visoms mokykloms pasiūlytas tokio ugdymo modelis. Projektą koordinuoja Lietuva, o partneriai - Latvijos ir Slovėnijos švietimo ministerijos, Suomijos, Ispanijos, Italijos, Portugalijos universitetai.
Tokių programų įgyvendinimo svarbą pabrėžia ir vaikų psichiatras Linas Slušnys, kurio nuomone, ištrūkti iš užburto pasikartojančio smurto prieš vaikus rato gali padėti tik švietimas. Jau nuo darželio turi prasidėti socialinis emocinis ugdymas, kuris tęstųsi mokykloje.
"Valstybė turi pagaliau suvokti keletą dalykų: jeigu valstybė leidžia gausybę pinigų tam, kad saugotų vaikus, tai socialinė sistema yra viena, ji turi ten veikti, bet jei norime ilgam laikui kažkokių esminių pokyčių, tai įgūdžius galime suformuoti tik mokykloje. Ir "nulaužti" tą kodą, "perprogramuoti" netikusius tėvus, vaikų įgūdžius tik vieninteliu keliu - per mokyklą", - tikino L. Slušnys.
Pasak vaikų psichiatro, tokia sistema jau veikia Suomijoje.
"Jie ten nežaidžia žaidimo "mes pataikaujame tėvams". Jie reikalauja tėvų dalyvavimo. Jie aiškiai pasako, kad ne tėvams ar dar kam nors, bet Suomijai reikia tokių žmonių, jie tą daro, ir jie nelabai paiso, patinka ar nepatinka. Pirmiausia svarbu suvokti, vardan ko mes tai darome. Vardan geresnės Lietuvos, vardan to, kad vaikai būtų sėkmingi gyvenime", - sakė L. Slušnys.