Nesantaikos draskomoje gimnazijoje apsilankė ir vaikų psichiatras bei VšĮ „Lions Quest Lietuva“ direktorius Linas Slušnys. Savo įspūdžius jis paskelbė savo paskyroje feisbuke:

„Žurnalistams ir kitiems reiškiant Laisvės gimnazijos mokiniams didelį palaikymą ir pritarimą, ryžausi nuvykti į mokyklą ir pasikalbėti su vaikais. Buvo įdomu išgirsti iš jų pačių kas tai per mokytojas, kuris vertas tokio palaikymo.

Turiu padėkoti mokyklos direktorei, kuri taip pat skyrė man laiko ir pati daug papasakojo apie esamą situaciją. Dėkoju už tai, kad iš viso mane, pašalietį, įsileido ir leido bendrauti. Taigi koks mano įspūdis?

Bendras vaizdas toks, tarsi yra dvi ar trys grupės, kurių viena sėdi kalno viršuje, kita – papėdėje ir bando ginčytis, ar tą akimirką mato vienodą piešinį. Aiškiai mato skirtingus dalykus ir bando įtikinti kitą pusę, kad jų matymas teisingesnis.

Pradėsiu nuo jaunimo. Gimnazijos ketvirtokai entuaziastingai, net kiek euforiškai palaiko savo mokytoją, apibūdindami jį kaip charizmatišką ir įkvepiantį mokytoją. Jo pamokos yra kitokios, lietuvių kalba jiems sukelia tik pačius geriausius jausmus ir emocijas. Jų teigimu mokytojas sugeba taip pateikti lietuviškos klasiko kūrinius, jog patiems norisi skaityti ir tose knygose ieškoti atsakymų. Pamokos jiems nenuobodžios, o praleistą laiką jose jie laiko tiesiog labai turiningu. Vaikai mokytoją apibūdina kaip reiklų, bet ne griežtą mokytoją. Taigi dedame pliusą.

Kaip savo auklėtojui jie taip pat neturėjo jokių priekaištų, nes jautė jo rūpestį jais ir nuolatos matė, kad jie jam yra svarbūs. Tiesa, buvo pasakiusių, kad kartais jo terminologija yra aštri, bet iš kitos pusės jaunuoliai teigia, kad jis visuomet moka atsiprašyti ir po aštrių žodžių seka koks nors paskatinimas. Jaunimas tiki, kad jo parengti jie drąsiai gali eiti laikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Aišku, akademinius rezultatus matysime jau gerokai vėliau, bet tikėjimas yra svarbus ir todėl vėl turime tik patikėti ir padėti pliusiuką.

Iš vaikų teko sužinoti, kad mokytojas rūko ir tai daro mokyklos teritorijoje, bet tuo pačiu jie teigia, kad jis neleidžia niekuomet jiems būti šalia, kad paskui „jo nenubaustų administracija“. Minusas už tai, kad nesugebama susilaikyti nuo rūkymo, kas tikrai nėra įkvepiantis pavyzdys mokykloje, bet pliusas už bandymą „patraukti“ nuo savęs jaunuolius. Jeigu nerūkytų, tai nereiktų ir patraukinėti. Bet visi juk turime silpnybių.

Vaikai mano, kad mokytojas nukentėjo dėl savo tiesaus kalbėjimo, nes jis nieko nebijo ir nuolatos sako tik tai ką galvoja apie kitus. Negirdėjau kaip jis bendrauja, todėl negaliu vertinti ką reiškia tokie žodžiai, bet vargu ar visuomet kolektyve reikalinga tiesmuka nuomonė apie kitą asmenį.

Kitas vaizdas iš vadovo pusės. Akivaizdu, kad ir vadovai yra susipriešinę mokykloje, nes pavaduoja yra to paties mokytojo, už kurį kaunasi vaikai, žmona. Nieko tame baisaus nebūtų, nes tokių mokyklų ne viena Lietuvoje, kuriose šeimos nariai dirba po vienu stogu. Bet yra mokyklos, kuriose tai yra gražus pavyzdys, o kitose tai tampa konflikto židiniu. Kyla įtarimų, kad LAISVĖS gimnazijoje vyrauja būtent tokia situacija. Daug neigiamų nuostatų ir tarpusavio nepasitikėjimo. Beje, vaikai taip pat pastebi šiuos konfliktus ir todėl net paskelbia savo maištą, nes jie neturi vilties, kad kas nors juos užsistos ir padės jiems atstovėti savas pozicijas. Jų teigimu mokytojai tiesiog bijo reikšti savo nuomonę.

Teko susipažinti ir su kita mokytojo puse. Yra buvęs rimtas konfliktas su mokine, kurios atžvilgiu buvo paleisti labai skaudūs žodžiai ir mamos skunde skamba netgi žodžiai „visai klasei būtų lengviau, jeigu tu nusižudytum“. Mama bandė aiškintis situaciją, bet mokytojas kalbėjo taip, jog mama iš mokyklos išėjo tik dar labiau pažeminta, gavusi pati patyčių dozę, o mergaitė buvo priversta keliauti į kitą klasę. Matyt ne visiems mokytojo „aštrumas“ ir tiesus kalbėjimas apie tai ką galvoja yra visiems vienodai priimtinas.

Apie rūkymą irgi ne be reikalo užsiminiau, nes yra nagrinėtas skundas, kuriame mokytojas kaltinamas rūkęs kartu su savo auklėtiniu. Nors mokytojo atsakymas į skundą buvo labai filosofinis ir neigiantis tokį faktą, bet svarstant dėl poelgio jis atsiprašė, o profsąjungos prašė jo nebausti už tokį poelgį, aiškinant, kad daugiau tai nepasikartos. Pasigailėjo, nebaudė.

Mokykloje dirba ir direktorės vyras, užimantis budėtojo pareigas. Nežinau kiek tas faktas veikia mokyklos atmosferą, nes su kolektyvu neteko kalbėtis.

Tenka pripažinti, kad kartais įlindus į situacijos vidų atsiranda daugiau spalvų. Džiaugiuosi jaunimo gebėjimu ginti savo interesą, bet išklausęs abi puses, nebesu tikras, ar norėčiau tokio mokytojo savo vaikui. Man jis per daug savas, draugas. O jeigu žinočiau, kad mano vaiko mokytojas rūko mokyklos teritorijoje ar net vaikams matant, tiesiog jo negerbčiau. Bet gal jo gebėjimas dirbti su vaikais atsveria tą trūkumą?

Mokykloj aiškiai trūksta ramybės ir tarpusavio supratimo. Kolektyvas susiskaldęs, o bjauriausia, kad į suaugusių žaidimus ir nesantaikas yra įtraukti vaikai ir jaunuoliai, kurie žino visas mokytojų tarpusavio intrigas ir iš esmės dalyvauja konfliktuose. Tai rodo, kad mokykloje vyrauja nesaugumo jausmas, nes kuomet reikia vaikams klausytis suaugusių godonių apie vienas kitą, tai apie kokius akademinius pasiekimus galime kalbėti.

Nesigilinu kas yra teisus. Tai tegul daro meras, jo komanda ir teismai. Bet manau gerai jaučiu kokį mokytoją gina jo auklėtiniai ir kur yra jų neviltis. Akivaizdu, kad gimnazijoje trūksta darnos, nuoseklaus požiūrio į vertybes ir tarpusavio santykių puoselėjimo visose grandyse.

P. S. Labai dėkoju savo bičiuliui už tai, kad jis mane pastūmėjo nuvykti į mokyklą ir pažiūrėti į situaciją iš šalies, beigi išdrįsti pasidalinti su visais.“

Lietuvių kalbos mokytojas Marius Janulevičius socialiniame tinkle sureagavo į L. Slušnio komentarą:

„Gerbiamas psichologe Linai Slušny, analizuojant situaciją Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje, būtų buvę ne pro šalį apklausti ir trečiąją pusę – tą nedorąjį mokytoją. Psichologui, kuris pletkus pateikia kaip faktus, rašau riebų minusą.

Direktorė Jums pamiršo paminėti, kad garsioji ant manęs užsiundyta mamytė yra buvusi direktorės klasiokė, o jos dukrai niekada neliepiau žudytis. Ji pamiršo Jums parodyti ir mano aktą po to įvykio, kuriame pateikiama šiek tiek kita informacija.

Rūkyti rūkau, bet ne mokyklos teritorijoje. Jei būčiau tai daręs, mane tikrai būtų nubaudę – deja, neatsirado nė vieno liudininko – apie tai direktorė, verkdama ant Jūsų peties, turbūt irgi užmiršo paminėti.

Aš ne tik rūkau, dar ir valgau, ir miegu, ir, tiesą sakant, gal Jus šokiruosiu pasakęs tokią naujieną, bet mokytojas yra irgi žmogus. Keldama kosminius reikalavimus mokytojams visuomenė užmiršta garantuoti ir kosminius atlyginimus. O psichologai, analizuojantys nepagrįstus plepalus, nelabai gali vadintis psichologais. Nesinaudokite mano istorija, siekdamas asmeninio populiarumo.“