Nors Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) konstatavo, kad teisėja V. Balčiūnienė pažemino teisėjo vardą ir pakenkė teisminės valdžios autoritetui, tačiau Teisėjų garbės teismas nutarė, jog uostamiestyje dirbančios teisėjos bausti nereikia – užteks tik apsiriboti jos svarstymu.

„Teisėjų drausminės atsakomybės tikslai šioje drausmės byloje jau pasiekti, todėl teisėjai drausminė nuobauda neskirta ir apsiribota tik drausmės bylos svarstymu posėdyje“, – Teisėjų garbės teismas, spręsdamas dėl teisėjų drausminės atsakomybės poveikio priemonių parinkimo, nurodė atsižvelgęs į padaryto nusižengimo sunkumą ir jo padarymo aplinkybes, į tai, kad nekilo neigiamų padarinių proceso šalims.

Jie taip pat nutarė, kad negalima kategoriškai teigti, jog V. Balčiūnienė melavo ar nemelavo – esą neginčijamų įrodymų nėra. O visos abejonės, kaip žinia, taikomos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Istorija, į kurią pakliuvo teisėja V. Balčiūnienė, yra sena kaip pasaulis: išnagrinėjusi vieną administracinio teisės pažeidimo bylą teisėja turėjo ateiti į teismo posėdžių salę ir paskelbti nutarimą, tačiau, kaip teigė šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta viena klaipėdietė, teisėja net nepasirodė, o vėliau procesiniuose dokumentuose ji ir posėdžių sekretorė nurodė, kad nutarimas buvo paskelbtas niekam iš proceso dalyvių neatvykus į nutarimo paskelbimą.

Toks įrašas byloje pribloškė teismo posėdžio prie salės laukusią nukentėjusiąją – ji buvo atvykusi į teismo rūmus ir laukė teisėjos, tačiau ši nieko nepaaiškinusi salėje taip ir nepasirodė. O posėdžių sekretorė, anot jos, žinojo, kad nukentėjusioji laukia – apie tai ją buvo informavusi.

Apie tai, kad teisėja V. Balčiūnienė neatliko savo pareigų, nukentėjusioji dar tą pačią dieną raštu nurodė teismo vadovybei. Peržiūrėjus teismo koridoriuose įrengtų kamerų vaizdo įrašus paaiškėjo, kad iš tikrųjų teisėja net nebuvo atėjusi į posėdžių salę. Apskritai tuo metu joks teisėjas nebuvo priėjęs prie salės, kurioje turėjo būti skelbiamas teismo nutarimas, nebuvo ir teisėjo, kuris posėdžių salėje būtų užtrukęs 5 min. O būtent taip buvo nurodyta posėdžių protokole. 

Teisėjų etikos sargams nekilo abejonių, kad teisėja V. Balčiūnienė apsimelavo – nebuvo ji atėjusi paskelbti nutarimo, o nukentėjusioji neturėjo jokio tikslo ją apkalbėti.

Teisėja V. Balčiūnienė nagrinėjo vienai Klaipėdos notarei iškeltą bylą dėl to, kad ji neteisėtai rinko informaciją apie vienai moteriai priklausantį turtą ir pan. Notarę teisėja išteisino, bet nukentėjusioji pateikė skundą – Klaipėdos apygardos teismas vėliau konstatavo, kad V. Balčiūnienė priėmė neteisingą sprendimą. Už tai notarei buvo skirta 144 Eur bauda.

Drausminėn atsakomybėn patraukta Klaipėdos teisėja tikino, kad yra apkaltinta nepagrįstai – esą lygiai 13 val., kaip ir buvo nurodyta teismo posėdžių tvarkaraštyje, atėjo prie posėdžių salės, bet prie jos esą nebuvo atvykęs nė vieno proceso dalyvis. O jų nedalyvavimas, anot teisėjos, nėra kliūtis paskelbti procesinį sprendimą – jis paskelbtas niekam nedalyvaujant. 

„Juoba, kad į nutarimų paskelbimą administracinių teisės pažeidimų bylose paprastai niekas neatvyksta“, – pažymėjo V. Balčiūnienė.

Teisėjos paskelbto nutarimo nukentėjusioji tą pačią dieną teisme taip pat negavo – moteriai buvo nurodyta, kad jis bus išsiųstas paštu.

„Teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas yra viena iš ypač svarbių teisėjo pareigų, kurią jis turi atlikti laiku ir profesionaliai, teismo priimto procesinio sprendimo paskelbimas atvykusiems jo išklausyti asmenims yra konstitucinio teisės viešumo imperatyvo įgyvendinimo priemonė, užtikrinanti, kad nebūtų sudaryta prielaidų pažeisti asmens teisių ir laisvių, bei viena iš teisinių garantijų, jog atitinkamoje byloje bus įvykdytas teisingumas“, – konstatuodami, kad V. Balčiūnienė pažeidė etiką, nurodė teisėjų etikos sargai.

Nors nukentėjusiosios teisė gauti teismo nutarimą per įstatymo numatytą terminą ir nebuvo pažeista, tačiau Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad V. Balčiūnienė nesiėmė priemonių užtikrinti, jog atvykusi bylos šalis galėtų dalyvauti procesinio sprendimo paskelbime.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja V. Balčiūnienė jau ne pirmą kartą turi nemalonumų. Dar 2010 m. jai buvo skirtas griežtas papeikimas, nes nagrinėdama baudžiamąsias bylas teisėja sistemingai nesilaikė Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nustatytų terminų, keletą kartų nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad įvyktų teismo posėdis, nepakankamai kontroliavo jos nurodymus vykdančios posėdžių sekretorės darbą, surašant nuosprendžius buvo neatidi ir nerūpestinga, rašymo apsirikimus taisė pažeidžiant procesines jų taisymo taisykles.

Be to, ji pavieniais atvejais laiku neišsprendė bausmių bendrinimo nuteistajam klausimo, nenurodė nuosprendyje jo apskundimo tvarkos, neįteikė nuosprendžio nuorašų proceso dalyviams, nesiėmė priemonių, kad bylose dalyvaujantys asmenys pateiktų nustatytos formos medicinines pažymas dėl ligos.

Tada V. Balčiūnienė pripažino jai mestus kaltinimus ir teisinosi, ne viską suspėja dėl didelių darbo krūvių, taip pat užsiminė, jog jai darbe esą „nuolat daromas psichologinis spaudimas, kurio daugelis neatlaiko“. Be to, ji pareiškė, jog teisme visada išsako savo nuomonę, o tai esą nepatinka teismo vadovybei.