Anot jo, situacija, kai praėjusią savaitę Vilniaus Žemynos gimnazijai už skolas buvo atjungtas telefonas, buvo „vienetinė“, kitos mokyklos iš sudėtingos padėties išeitį esą randa.
„Tai yra daugiau vienas rezonansinis atvejis, nors visos mokyklos turi panašių problemų, neapmokėtų sąskaitų, bet sprendžia savo jėgomis, kiek gali, supranta, kad savivaldybė neturi pinigų spausdinimo mašinos ir skirti negalime. Šiuo atveju, taip nutiko, kad paslaugų teikėjas nutraukė sutartį“, - BNS sakė vicemeras.
Anot V.Benkunsko, mokyklos skola tesiekė 180 eurų, ji buvo padengta dar penktadienį ir ryšys mokyklai buvo atnaujintas. Siekiant išvengti panašių problemų, trečiadienį tarybai teikiamas sprendimas skirti 2 mln. eurų einamosioms švietimo įstaigų sąskaitoms apmokėti.
„Dalis bus švietimo įstaigoms, dalis - sporto sektoriui. O lapkritį turėsime dar vieną biudžeto perskirstymą - tą lėšų poreikį esame aiškiai identifikavę, administracijos vadovybė tą žino“, - tikino vicemeras.
Nepaisant to, bendras Vilniaus švietimo įstaigų įsiskolinimas už komunalines paslaugas, ryšius, maitinimą vicemero teigimu siekia 83 mln. eurų, dalį šių skolų bus bandoma padengti dar šiemet. Didžiausi švietimo įstaigų įsiskolinimai yra „Vilniaus energijai“ - kelerius metus besivelkanti skola siekia 38 mln. eurų, dėl jos deramasi su įmone. Tuo metu vien „Sodrai“ iki lapkričio pabaigos būtina apmokėti per 1,8 mln. eurų švietimo įstaigų senų skolų.
Maisto tiekėjams savivaldybės švietimo įstaigos skolingos 2,3 mln. eurų, ryšių paslaugų tiekėjams - 0,2 mln. eurų, už turto remontą skolos siekia dar beveik 0,9 mln. eurų. Elektros tiekėjui „Lesto“ švietimo įstaigų skola sudaro 1,7 mln. eurų, „Vilniaus vandenims“ - beveik 2 mln. eurų, už atliekų išvežimą savivaldybė įsiskolinusi beveik 0,4 mln. eurų. Dar po keliasdešimt tūkstančių eurų ugdymo įstaigų skolos siekia transporto išlaikymui, spaudiniams ir kitoms reikmėms.
„Didžioji dauguma yra už šildymą „Vilniaus energijai“, yra turto remontai. Suma yra įspūdinga, bet ji velkasi daugybę metų. O dėl šių metų, patvirtinus 2015-ųjų metų biudžetą, iš esmės jis patvirtintas pagal Švietimo departamento 10 mėnesių poreikį. Likę pinigai nenumatyti biudžete, jie turėjo būti gauti iš skolintų lėšų, bet kol kas skolintų lėšų savivaldybė neturi“, - paaiškino V.Benkunskas.
Situacija jis įvardija kaip „įtemptą“, tačiau, jo žodžiais, „grėsmės, kad mokytojai atlyginimų negaus, tikrai nėra“. Vicemeras tikisi, jog Seime nusistovėjus nacionalinio ir savivaldybių biudžeto gairėms, savivaldybei dar lapkritį pavyks atgauti kreditorių pasitikėjimą ir dar šiemet gauti naują paskolą, kuri padėtų padengti bent dalį einamųjų įsiskolinimų.