Anot jo, svarbiau yra tai, kaip kinta procentas moksleivių, pasirinkusių valstybinius, ne mokyklinius brandos egzaminus.

„Jeigu lyginam tuos skaičiukus, kaip kas baigė, šimtukininkus – mes nieko nepasakysime: sąlygos keičiasi, užduotys keičiasi, žmonės keičiasi. Čia bus toks spėliojimas. Reikėtų žiūrėti į kitus dalykus – į tendencijas, kiek kokių egzaminų kas laikė. Kas pasirinko privalomuosius lietuvių, anglų, kas matematiką – kaip buvo pernai, užpernai ir kaip šiemet. Šita analizė šį tą pasako“,- laidoje „Dienos klausimas“ sakė P. Baršauskas.

Pasak jo, jeigu nebus didinamas valstybinių brandos egzaminų pasirinkimo procentas, nebus galima kalbėti apie didesnę mokslo kokybę ir stiprėjančias žinias:

„Kitaip tariant, stiprėjimo žiniose nesimato. Keletas skaičiukų: iš viso valstybinius brandos egzaminus pasirinko apie 50 (proc. – red.) baigusių. Tai reiškia, kad tik 50 (proc. – red.) baigusių galės pretenduoti į valstybines universitetų vietas. Kiti galbūt pateks taip pat, jie bus laikę kitus egzaminus, ne savo tikslinius, ateis atsitiktinių žmonių“, - dėstė P. Baršauskas.

Pasak jo, mažėjantis valstybinio lietuvių kalbos egzamino pasirinkimas nerodo augančios jaunosios kartos žinių kokybės:

„Privalomąjį lietuvių kalbos egzaminą pasirinko tik 56,5 (proc. – red.). Pernai buvo 57,6 (proc. – red.). Net privalomąjį egzaminą – procentu mažiau. Tai rodo ne į kokybę judantis dalykas“, - teigė. P. Baršauskas

Anot jo, būtų idealu, jei valstybinius brandos egzaminus laikytų apie 60 proc. abiturientų – tada, profesoriaus teigimu, būtų judėjimas į priekį.

Visą laidos „Dienos klausimas“ įrašą klausykite čia.