Vis dėlto A. Krasilnikovą nuo kovos bičiulių skiria tai, kad jis – Rusijos pilietis, rašo AFP.
48–erių A. Krasilnikovas – vienas iš nedaugelio rusų, savanoriškai kariaujančių prieš prorusiškus separatistus Donecko ir Luhansko srityse.
Kaip ir daugelis ukrainiečių, jis įžvelgia šiame konflikte ne vidinį sukilimą, o Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą.
„Mes kovojame ne su rusais, o su Putino kariuomene“, – patikino jis.
„Ne visi Rusijoje remia Putiną ir jo militarizuotą ir policinį režimą, jis daro su savo tauta viską, ką tik nori“, – kalbėjo A. Krasilnikovas.
Nors A. Krasilnikovas gyvena Pietų Ukrainoje esančiame rusakalbių Odesos mieste jau dešimt metų, jo žmona ir sūnus – ukrainiečiai.
Vis dėlto jis vis dar turi Rusijos pasą.
A. Krasilnikovo teigimu, jo bičiuliai iš bataliono „Ajdar“ mano, kad tai – visiškai normalus reiškinys.
Vyras prisiminė galingus apšaudymus iš artilerijos, kuriuos jie kartu patyrė Luhansko srityje vasario mėn. prieš įsigaliojant pastarosioms paliauboms.
„Jie paspaudė man ranką ir pasakė, kad esu tikras viską suprantantis rusas“, – pasakojo jis.
Vis dėlto tėvynėje jam teko nutraukti ryšius su draugais, kurie ėmė jį vadinti fašistu, kai sužinojo, kad jis dalyvavo praėjusių metų protestuose, po kurių buvo nuverstas Kremliaus remiamas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
„Jie įsikalė sau į galvas, kad Ukrainoje – fašistinis režimas ir chunta“, – tęsė A. Krasilnikovas, pasitelkdamas žodžius, kuriais Rusijos žiniasklaidos priemonės vadina provakarietišką šalies valdžią.
Deportacijos baimė
Nepaisant to, kad A. Krasilnikovas rizikuoja gyvybe dėl Ukrainos, jis ir kiti prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pasisakantys rusai įžvelgia paradoksą tame, kad Kijevas vis dar į juos žvelgia įtariai, nors grįžęs į tėvynę toks žmogus rizikuoja atsidurti kalėjime.
Nepatikli valdžia atsisakė pratęsti A. Krasilnikovui leidimą gyventi, taigi, jo paties teigimu, į frontą jis išvyko dar ir todėl, kad migracijos tarnyba jo ten neieškos.
„Negaliu iš Ukrainos važiuoti į Rusiją, nes esu visiškai tikras, kad būsiu ten suimtas“, – duodamas interviu Odesoje likus keletui valandų iki išvykimo į frontą sakė A. Krasilnikovas.
Nežinios būsena apėmusi ir kitus rusus, sutikusius duoti interviu AFP.
Šių žmonių teigimu, nepaisant jų dalyvavimo kovoje prieš V. Putiną, Ukrainos valdžia dažnai jiems paruošia kliūčių.
Tai ypač būdinga žemiausios grandies valdininkams, kurie kartais būna nusiteikę prorusiškai.
Praėjusiais metais Odesoje politinis prieglobstis nesuteiktas opozicijos aktyvistui iš Rusijos Krasnodaro miesto Piotrui Liubčenkovui.
Pats P. Liubčenkovas patikino, kad į migracijos tarnybos dokumentus buvo įtrauktos net ištraukos iš Kremliaus internetinių svetainių.
Praėjusiais metais 40-erių psichologas P. Liubčenkovas pasisakė prieš Krymo užėmimą.
Dabar jis yra ieškomas Rusijoje dėl opozicijos mitingo organizavimo.
Tyrimas tęsiamas ir jau yra sulaikyti du asmenys. „Tikiuosi, kad manęs nedeportuos“, – vylėsi jis.
„Atvykti čia buvo prasta idėja“, – sakė P. Liubčenkovas. Jis papasakojo, kaip tikėjosi, kad jam pavyks Ukrainoje rasti palaikymą, nes jis remia provakarietiškas idėjas.
Jis prisijungė prie provakarietiškų demonstracijų Odesoje ir talkina šiame rusakalbių mieste vietinei su separatizmu kovojančiai organizacijai.
Šiuo metu jis netgi lanko nemokamus ukrainiečių kalbos kursus vietos bibliotekoje.
Anot P. Liubčenkovo, nepaisant visų lūkesčių, realybė pasirodė esanti visiškai kitokia. Vietos biurokratai atstumia net ir tuos rusus, kurie remia Ukrainą tiek kovoje, tiek ir taikoje.
„Kovoju už savo žemę“
Reta išimtis – ultradešiniųjų rusų nacionalistas Ilja Bogdanovas, nuo praėjusių metų vasaros kovojantis savanorių batalionų sudėtyje Kijevo pusėje.
„Kovoju prieš Putino režimą, už laisvą, baltą, proeuropietišką Ukrainą“, – kalbėjo jis telefonu iš Peskų gyvenvietės, esančios netoli nuo Donecko oro uosto, kuris vis dar yra apšaudomas, nepaisant jau mėnesį trunkančių paliaubų.
Šis vyras iš radikalios ukrainiečių nacionalistinės „Dešiniojo sektoriaus“ grupuotės aprašo konflikto įvykius asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Taip pat jis reguliariai įsivelia į ginčus su socialiniuose tinkluose priešingoje pusėje kovojančiais rusais.
„Separatistų pusėje kovoja daug rusų, beveik vien rusai“, – patikino jis.
I. Bogdanovas visiškai nutraukė ryšius su savo praeitimi, įskaitant ir nutrūkusius santykius su V. Putiną remiančia motina, atvykusia į Ukrainą iš tolimojo Rusijos Vladivostoko miesto.
Po ilgai trukusios procedūros jam pavyko išspręsti kilusias problemas tik po aukščiausio rango Ukrainos vadovų įsikišimo – prieš mėnesį jis gavo Ukrainos pilietybę.
„Buvo labai sudėtinga, jie mėgino man trukdyti kiekviename žingsnyje“, – tikino I. Bogdanovas.
„Dabar aš – Ukrainos pilietis, kovoju už savo žemę, viskas, ką turiu, yra čia“, – su šypsena sakė jis.