A.B.Breivikui, nužudžiusiam 77 žmones per sprogdinimą ir šaudymus 2011 metų liepos 22 dieną, skirta 21 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti pratęsta, terminui pasibaigus.
Jis sakė, kad šiais savo išpuoliais norėjo sustabdyti „musulmonų invaziją“ į Norvegiją.
„Mes atsisakome išsiųsti kai kuriuos Breiviko laiškus saugumo sumetimais. Mes parėmėme maždaug 220 laiškų, – sakė kalėjimų administracijos atstovas Ylingas Faeste. – Galime kontroliuoti jo ryšius, jam neleidžiama suburti tinklo, kuris galėtų padaryti dar daugiau nusikaltimų“.
35 metų A.B.Breivikas yra nuteistas už žiauriausias žudynes Norvegijos istorijoje.
Iš pradžių A.B.Breivikas detonavo sprogmenų prikrautą furgoną prie vyriausybinių pastatų komplekso Oslo centre, kur žuvo aštuoni žmones. Vėliau tą dieną jis nužudė dar 69 žmones, daugiausiai paauglius, šaudydamas tuometės valdančiosios Darbo partijos jaunimo vasaros stovykloje Utiojos saloje netoli sostinės.
2012 rugpjūtį jis buvo nuteistas 21 metus kalėti su galimybe laisvės atėmimą pratęsti, jeigu tebekeltų pavojų visuomenei.
Dabar jis tvirtina „atsivertęs“ į demokratiją, ir sako norintis įkurti politinę partiją savo idėjoms skelbti taikiu keliu, be jokio smurto.
Nuteistasis sako, kad tokiam sprendimui jį įkvėpė Graikijos neonacistinės partijos „Auksinė aušra“ pasisekimas rinkimuose.
A.Breivikas pats susisiekė su Norvegijos dienraščiu „Verdens Gang“ ir pasiskundė dėl jo korespondencijai taikomų suvaržymų.
Jo advokatas Geiras Lippestadas (Jeiras Lipestadas) laikraščiui sakė, jog jo klientas apskundė sprendimą perimti jo laiškus.
Laiškų turinio Y.Faeste naujienų agentūrai AFP neatskleidė.