Norisi kalbėti paprastai ir nuoširdžiai, be propagandos ir demagogijos. Kai kalbame apie pensijas taip pat. Nors ir per pasaulį drebinusią krizę tuometė opozicija ir pusę kadencijos jau valdžioje esantys politikai urmu ir nuolat kartoja kaltinimus buvusiai Vyriausybei ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams turbūt tikintis, kad dažnai kartojama propaganda pamažu žmonių galvose taps neginčijama tiesa.

Tai šiek tiek primena kuriozišką situaciją, kai gesinantys didžiulį gaisrą ugniagesiai vietoj pagalbos sulaukė lavinos priekaištų, kad neva jie gaisro kaltininkai. O užgesinus gaisrą dar kelerius metus viskam atsigaunant nuolat primenama apie gesinant gaisrą sulietus vandeniu baldus ar namų sienas ir būtinai pirštu parodant į ugniagesius, nes juk jie, o ne krizės gaisras, siautęs ne tik pas mus, čia kalti, tiesiog nutylint apie tai, kas išgelbėta.

Adventinis laikotarpis ir artėjančios šv. Kalėdos paskatino dar kartą pateikti Lietuvos skaitytojams vien tik faktus, konkrečią informaciją, be jokių išvadų – jas kiekvienas galime pasidaryti patys. Taigi, apie pensijas, „Sodrą“, krizę ir skolas – apie viską iš eilės.

2008 m. sausio 1d. – spartaus ūkio augimo metais „Sodros“ biudžete susikaupęs 1,3 milijardo Lt rezervas, bet dar nebaigtos išmokėti skolos 1995-2002 m. dirbusiems pensininkams (apie ketvirtis milijardo Lt). Ekspertai bando perspėti apie prasidedančią ekonominę krizę pasaulyje, Lietuvoje rudenį laukia eiliniai Seimo rinkimai. Nebaigus išmokėti senų skolų toliau didinamos „Sodros“ išlaidos – pensijos (per metus padidinamos virš 50 proc.), kitos išmokos. Tuo metu valstybė jau nebegali laisvai pasiskolinti didesnėms už pajamas išlaidoms apmokėti. Situacija 2008 m. gruodžio 31 d. – „Sodros“ rezervo nelikę, nes vienerių metų išlaidos viršijo pajamas 1,4 milijardo Lt. Tačiau valstybė vykdo prisiimtus įsipareigojimus piliečiam laiku mokėdama pensijas ir kitas išmokas. 

2009 m. sausis – rinkimai jau praėję, pasaulio ekonominės krizės pasekmės visu svoriu jau užgulusios ir Lietuvą. Drastiškai auga nedarbas, mažėja atlyginimai tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose. Gelbstint Valstybės biudžeto situaciją, pirmiausia ir labiausiai mažinami atlyginimai, reprezentacinės išlaidos politikams, Valstybės pareigūnams, kurių atlyginimai didesni (Vyriausybės nariams mažinama apie 40 proc.). 2009 m. naujai išrinktas Seimas „Sodros“ biudžetą patvirtina be ženklių pakeitimų, tokį, kokį parengė baigianti kadenciją Vyriausybė, su nerealiu planu, jog pajamos viršys išlaidas.

Metų rezultatas – išlaidos, kaip ir praėjusiais metais, viršijo pajamas 1,4 milijardo Lt. Nepaisant tokios padėties pensijos mokamos nesumažintos ir laiku, valstybei itin sudėtingomis sąlygomis skolinantis trūkstamas lėšas. Visų metų eigoje ekonominė padėtis aplink Lietuvą ir Lietuvoje tik blogėja, pajamos į valstybės biudžetą ir „Sodrą“ stipriai mažėja. Vyriausybė kartu su ekspertais, socialiniais partneriais, profesinių sąjungų bei darbdavių atstovais, pensininkų, tremtinių, neįgaliųjų organizacijomis ieško sutarimo, kaip priimti sunkius, bet būtinus sprendimus dėl krizės, kuri jau realiai gresia Lito devalvavimu. Todėl vėlyvą rudenį pasirašomas Nacionalinis susitarimas dėl būtinų sprendimų, tarp kurių ir laikinas senatvės, netekto darbingumo pensijų sumažinimas.

2010 m. ir 2011 m. mokamos laikinai, vidutiniškai 5 proc. sumažintos senatvės, netekto darbingumo pensijos. Mokamos laiku, skolinantis trūkstamas lėšas. Mažiausios pensijos iki 650 Lt nemažintos, didesnių pensijų gavėjai patyrė didesnius sumažinimus.

2012 m. sausio 1 d. – senatvės ir netekto darbingumo pensijos pradedamos mokėti nesumažintos. Pavasarį, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, pradedami rengti sprendimai dėl dirbančių pensininkų pensijų pilno „atstatymo“, kurie rudenį priimami ir įgyvendinami. Tų pačių metų birželio mėnesį, stabilizuojantis situacijai, nors ir skolintomis lėšomis, išmokamos senos skolos 1995-2002 m. dirbusiems pensininkams – maždaug 80 tūkst. gavėjų išmokėta 263 mln. Lt. Skolinimosi to meto kaina apie 7 proc. metinių palūkanų. Rudenį įvyksta Seimo rinkimai.

2013 m. – Konstitucinis Teismas išaiškina dėl sumažintų atlyginimų viešajame sektoriuje atkūrimo ir duoda laiko Vyriausybei bei įstatymų leidėjams įgyvendinti nutarimą iki spalio 1 d. Dėl sunkių ir skausmingų sprendimų priimtų krizei įveikti po rinkimų likę opozicijoje politikai Seime įregistravo 14 projektų, numatančių atlyginimų atstatymą palaipsniui, pirmiausia socialiai jautriausiems, t.y. mažus atlyginimus gaunantiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Projektai Seime svarstyti nebuvo, o pirmiausia atsistatė didžiausi politikų, Valstybės pareigūnų atlyginimai.

2014 m.– Seime priimamas sprendimas senatvės ir netekto darbingumo pensijų buvusį laikiną sumažinimą kompensuoti per pustrečių metų, kompensavimas dalies pensijų dirbantiems pensininkams dar nesvarstomas.

Žinant, kad kompensavimui ir kitąmet, ir dar kitais metais – tol kol valstybės biudžetas deficitinis, dar teks skolintis, o dabar dėka sėkmingai suvaldytos krizės Lietuvai skolinimosi sąlygos ypač palankios – mokant iki 1 proc. vidaus rinkose, ir iki 3 proc. užsienio rinkose metinių palūkanų – opozicija įregistravo siūlymą visiems pensininkams, nedirbusiems ir dirbusiems, kompensavimą pilnai įgyvendinti jau 2015 m. pavasarį, neatidėliojant sprendimų iki 2016 m. pabaigos, kai geopolitinė situacija tokia neapibrėžta. Valstybės skola dėl tokio sprendimo padidėtų lygiai tiek pat, kiek padidėtų grąžinant pensijas per ištęstą laikotarpį – 0,45 proc. nuo BVP. Siūlymą Seimo posėdyje pateikti svarstymui nebuvo leista.

Tokie yra faktai. Faktas, deja, yra ir tai, kad labiausiai nepavydėtinoje padėtyje lieka mažiausių iki 650 Lt. pensijų gavėjai, nes jiems pensijos nebuvo mažinamos, tai ir kompensacijų nebus, o infliacija bei per pastaruosius trejetą metų vidutiniškai apie 15 proc. augę atlyginimai jas tik dar sumenkino...

Faktų vertinimas bei interpretavimas telieka asmeniškai kiekvienam iš mūsų piliečių, be politinių politikų išvedžiojimų.