Apie tai socialiniuose tinkluose praneša vietos gyventojai, rašo 62.ua.
„Verda mūšis tarp oro uosto, Avdijivkos ir Piskų. Pila iš visko, ką turi. Ir jie, ir mes. Dabar pavojinga Kujbyševo, Kijevo ir Petrivkos rajonuose, ir Červonohvardijskėje Makijivkoje“, – rašo vietos gyventojai.
Anksčiau buvo pranešta, kad per parą separatistai triskart iš „Grad“ sistemų ir minosvaidžių apšaudė ATO pajėgų pozicijas šalia Piskų ir Tonenkės, bet Donecko oro uostą kontroliuoja Ukrainos pajėgos.
Ukraina antradienį atnaujino kaltinimus Rusijai, jog ši teikia paramą prorusiškiems separatistams šalies rytuose, ir pranešė, kad pirmadienį buvo pastebėtos Ukrainos teritoriją kirtusios penkios sunkiosios ginkluotės kolonos, skelbia „Reuters“.
Naujausi kaltinimai pareikšti nerandant išeities iš aklavietės, kada diplomatinėmis pastangomis bandoma užbaigti šešis mėnesius trunkantį konfliktą Ukrainos rytuose, kur, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, žuvo daugiau nei 4 tūkst. 300 žmonių.
„Rusija ir toliau teroristinėms Donecko ir Luhansko liaudies respublikų organizacijoms tiekia sunkiąją ginkluotę“, – teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Jevhenas Perebijnis.
Atstovas sakė žurnalistams, kad penkiose kolonose užfiksuotos 85 transporto priemonės, kurios pirmadienį kirto Izvarino pasienio punktą iš Rusijos pusės.
„Iš jų – šeši šarvuotieji transporteriai. Likusios transporto priemonės – sunkvežimiai ir autobusai, kuriuose gabenami kovotojai ir amunicija“, – pažymėjo atstovas.
Nepaisydama Kijevo lyderių ir Vakarų vyriausybių tvirtinimų, Rusija neigia teikianti paramą separatistams, kurie siekia atskirti Ukrainos rytinę dalį ir galiausiai ją prijungti prie Rusijos.
Paklaustas apie pranešimus, kuriuose teigiama, kad Rusijos humanitarinės pagalbos konvojai be leidimo kerta sieną į Ukrainą, teigė: „Didelė krovinių dalis (...) yra degalai, amunicija ir kita karinė pagalba“.
J. Perebijnis artilerijos ugnį iš Rusijos teritorijos pavadino „tiesiogine agresija“ prieš Ukrainos teritorinį vientisumą ir paragino Maskvą išvesti savo karius ir karinę techniką iš šalies teritorijos.
Donecko separatistų lyderis kaltina Kijevą derybų vilkinimu
„Matyt, praėjusią savaitę, kai buvo planuojamas eilinis kontaktinės grupės posėdis, Kijevui ne tai rūpėjo, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ trečiadieni DLR parlamento vicepirmininkas Denisas Pušilinas. – Ten lankėsi JAV viceprezidentas Joe Bidenas, Lietuvos prezidentė, tartasi dėl ginkluotės tiekimo iš JAV“.
Ta proga D.Pušilinas pabrėžė, kad DLR vadovybė nenagrinėja kitų deryboms tinkamų formatų.
„Minsko grupė – vienintelis mums tinkantis formatas; mes daug kartų sakėme, kad pasirengę dalyvauti eiliniame (derybų) ture“, – pažymėjo jis, pridurdamas, kad dabar laukiama Kijevo atsakymo, bet dėl konkrečios datos, kada galėtų įvykti kitas kontaktinės grupės posėdis, neprognozavo.
NATO nerimauja dėl Rusijos karinių pajėgų telkimo Kryme
„Mes esame labai susirūpinę dėl Krymo militarizavimo, – pasakė per spaudos konferencija Kijeve JAV generolas Philipas Breedlove'as. – Pajėgumai, kurie dabar telkiami Kryme, turės įtakos beveik visai Juodajai jūrai“.
Amerikos pajėgų Europoje vadas Ph.Breedlove'as sakė, kad sparnuotųjų ir zenitinių raketų sistemos, sumontuotos iš Ukrainos kovo mėnesį atimtame pusiasalyje, „galės daryti įtaką“ visam strateginiam regionui.
Pasak jo, JAV vadovaujamas aljansas būgštaudamas laukia kokių nors „ženklų“, rodančių, jog Rusija bandytų perkelti dalį savo branduolinio arsenalo į Krymą.
Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad į Krymą išsiuntė 14 karinių lėktuvų, kurie bus dalis 30 lėktuvų eskadrilės, dislokuotos pusiasalyje.
Ph.Breedlove'as trečiadienį atvyko į Ukrainą susitikti su aukšto rango politiniais lyderiais ir kariuomenės vadais aptarti krizės, dėl kurios Vakarų santykiai su Maskva pasiekė nuo Šaltojo karo laikų nematytas žemumas.
Ukrainos pareiškimas apie jos viltį prisijungti prie Vakarų saugumo bloko dar labiau suerzino Rusiją, kuri, kaip įtariama, palaiko separatistų kovotojus rytinėje Ukrainoje, kur per konfliktą nuo balandžio mėnesio žuvo daugiau nei 4,3 tūkst. žmonių.
Vis tik Ukrainos galimybės prisijungti prie NATO artimiausioje ateityje yra labai menkos, kadangi sienų saugumas ir blogai techniškai aprūpintos kariuomenės reforma būtų būtinos šio stojimo sąlygos.
Ph.Breedlove'o taip pat sakė, kad Aljansas prisideda prie Ukrainos pajėgų apmokymo, kuris padės jiems susipažinti su „NATO taktika, technika ir procedūromis“, tačiau sprendimą dėl šalies stojimo turi priimti politiniai vadovai.