Neseniai pedagoginės krypties studijas baigusi mergina  atvira: šiandieninėje mokykloje pedagogas jaučiasi nesuprastas.

Tėvai negali suprasti, ką ji veikia mokykloje, bendraamžiai – šaiposi iš algos

„Kiekvieną vakarą nusistatau mažiausiai 6 žadintuvus, pasiruošiu kelis skirtingus pamokos variantus, perskaitau kalnus knygų, investuoju labai daug savo laiko tam, kad turėčiau aukštą kompetenciją, tačiau vis tiek tenka susidurti su prastos nuotaikos tėvais ir neprognozuojamu jų vaikų elgesiu“, – socialinės partnerystės forume „Pedagogų rengimas universitete ateities Lietuvai“ kalbėjo V. O . Jakštaitė.

Ji neslepia, neigiamų reakcijų į savo darbą sulaukia ne tik iš vaikų, kuriuos moko, tėvų, bet ir iš savo artimųjų. Pavyzdžiui, jos tėvai iki šiol negali suprasti, ką ji veikia mokykloje.

„Jie mokyklą atsimena kaip kažkokią siaubingą instituciją, kur dirba beviltiški, nieko gyvenime negalintys pasiekti mokytojai, metai iš metų kartojantys mokiniams tą patį. Tiesa, kiek kitaip į mokytojo darbą žiūri jaunoji karta. Vienoje išvykoje, kur buvo daug mano bendraamžių, buvo kelios merginos, su kuriomis artimiau susipažinome, linksmai bendravome. Tačiau sužinojusios, kur aš dirbu, į mane jos pradėjo kreiptis „Jūs“. Pasijaučiau iš tiesų gerbiama. Mano bendraamžiai, draugai, gerbia mano norą dirbti mokytoja, tačiau yra vienas dalykas, iš ko ir aš, ir jie pasišaipo, – mokytojo alga“, – liūdnai atsidūsta mergina.

Anot jos, klaidinga manyti, kad jeigu vaikas kažko nemoka, kaltas mokytojas. Dar didesnė klaida – žeminti mokytoją vaikų akyse. Taip prisidedama prie neigiamo požiūrio į mokytoją formavimo.

Mokytojai bijo tėvų – jaučiasi nesaugiai

Merginos žodžiams antrino ir minėtoje gimnazijoje anglų kalbos mokytoja dirbanti Dalia Siniauskienė. Ji apklausė 48 savo kolegas, kaip jie jaučiasi šiuolaikinėje mokykloje.

„75 proc. mokytojų sakė, kad, kai jie mokėsi mokykloje, mokytojas jiems buvo autoritetas. Tačiau šiandien jie autoritetais mokiniams nebesijaučia – save iš pradžių vadina konsultantais ar draugais. Anot mokytojų, sunkiausia darbe jiems – išlaikyti profesionalumą, aukštą kompetenciją, gebėti surasti bendrą kalbą su vaikais. Uždavus klausimą, kaip pedagogas jaučiasi šiuolaikinėje mokykloje, paaiškėjo, kad trečias populiariausias atsakymas – pavargęs. Klausti apie santykį su tėvais jie prasitarė, kad susitikę su jais nepasitiki savimi, jaučiasi nesaugūs“, – pabrėžė ji.

Anot D. Siniauskienės, dabar tėvai yra reiklesni mokytojams, o ne sau. Jie nenori suvokti, kad vaiko mokymosi rezultatai priklauso ne nuo mokyklos ar mokytojo, o nuo paties vaiko pastangų.

„Mokytojai pastebi, kad jų profesija nebėra laikoma prestižine, jie būtų laimingesni, jei visuomenės požiūris į jų profesiją būtų kitoks, jei klasėse būtų mažiau mokinių, vaikai galėtų sulaukti daugiau jų asmeniško dėmesio. Tiesa, tik 3 mokytojai pažymėjo, kad daugiau laimės jiems suteiktų didesnė alga“, – pastebi D. Siniauskienė.

Keičiasi mokytojo vaidmuo

Vilniaus psichologinės – pedagoginės tarnybos vyriausioji psichologė Vilma Voišnienė pritaria, kad šiuolaikinėje mokykloje dirbti mokytojui yra sunku.

„Visuomenės socialinė diferenciacija didėja, vaikai yra ypač jautrūs išoriniams ir materialiems dalykams. Mokytojai dažnai jaučia skeptišką mokinių ir tėvų požiūrį į jų diegiamas tiesas ir vertybes. Dabar gerbiami tik tie pedagogai, kurie turi nemažai gerai paruoštų pamokų“, – pranešime cituojama ji.

Tuo tarpu D. Siniauskienė pastebi, kad visas pasaulis pastaruoju metu keičiasi nenumaldomu tempu. Pokyčių neišvengia ir mokykla.

„Kaita tapo įprastu reiškiniu, kurio negalime sustabdyti. Esame pasmerkti kaitai, tačiau galime bandyti ją paveikti, pakreipti tinkama kryptimi ir linkme. Mokytojams keliami vis nauji ir vis didesni reikalavimai, turime greitai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, tobulėti, dirbti vis kitomis sąlygomis. Šiuolaikinis pedagogas tampa konsultantu, moderatoriumi, jis nebegali būti tik žinių šaltiniu, dabar tam turime internetą, šiuo metu reikalingas mokytojas vedlys. Ne tas, kuris tempia augalą, kad jis augtų, o tas, kuris jį laisto, prižiūri ir rūpinasi, kad jis augtų tinkama linkme“, – patikino D. Siniauskienė.