Grėsminga situacija stebima Jungtinės Karalystės aukštosiose. Kaip skelbėme, specialusis publicisto iš „The Daily Mail“ Tomo Rawstorne'o tyrimas parodė, kaip bauginančiai sparčiai daugėja universitete studijuojančių vyrukų, kurie su moterimis elgiasi nepagarbiai – kaip su niekingu sekso objektu.
Nacionalinės studentų sąjungos neseniai atliktas tyrimas nustatė, kad daugiau nei trečdalis studenčių susiduria su seksualiniu priekabiavimu universitete, įskaitant grabaliojimąsi ir čiupinėjimas. Ekspertai neslepia susirūpinimo, kad net tokios prestižinės mokslo įstaigos, kaip Oksfordo, Kembridžo ir kiti garsūs šalies universitetai, šiame kontekste toli gražu nėra išimtys. Ekspertų teigimu, čia besimokantiems išrinktiesiems turtingų tėvų jaunuoliams vis sunkiau sekasi varžytis su emancipuotomis jaunomis moterimis.
O kaip yra Lietuvoje?
DELFI jau rašė, į kokią situaciją buvo pakliuvusi Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentė. Merginos atstumtas studentas dėstytojams išsiuntinėjo provokuojančias visiškai nuogos studentės nuotraukas su jos teikiamų seksualinių paslaugų įkainiais.
Toks nevykęs pokštas VU Teisės fakulteto studentui baigėsi baudžiamąja byla – teismas nusprendė jį pripažinti kaltu dėl keturių įvykdytų nusikaltimų: neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ir panaudojimo bei kompiuterinės informacijos pasisavinimo ir atskleidimo.
Tyčiojasi ir dėstytojai, ir studentai
„Nors tyrimas ir atliktas prieš trejus metus, šiai dienai situacija praktiškai nepakitusi. Daugelis aukštųjų mokyklų studentų savo aplinkoje susiduria su seksizmu, tačiau arba jo neidentifikuoja, arba ignoruoja“, – sako LSS prezidentas Paulius Baltokas.
Vis dėlto, pripažįsta jis, diskriminacijos mastus aukštosiose mokyklose sunku aprėpti. Nors LSS dar 2011 m. rekomendavo steigti etatus nediskriminavimo nuostatų įtvirtinimui, iki šiol konkrečiai šia sritimi užsiimančių darbuotojų neatsirado. Tad, aiškina P. Baltokas, visai nenuostabu, kad skundų dėl įvairaus pobūdžio diskriminacijos sulaukiama mažai arba visai nesulaukiama.
„Reikia pastebėti, kad patyčios aukštosiose mokyklose egzistuoja ne vien tarp studentų. Tenka susidurti su atvejais, kai studentus neetiškomis replikomis palydi ir aukštosios mokyklos dėstytojai. Itin dažnai tai pastebima iš „kietuosius“ mokslus studijuojančių merginų perspektyvos“, – aiškina P. Baltokas. Kaip minėta, studentai nėra linkę dėl tokių atvejų skųstis.
Su studente negaišo laiko – „vis tiek nesuprasi“
P. Baltoko įžvalgas apie tai, ką patiria tiksliuosius mokslus studijuojančios merginos, patvirtina Vilniaus universiteto studentas.
„Chemijos laboratorinis. Sprendžiame uždavinius, atliekame skaičiavimus. Maždaug pusė studentų nesusitvarkė su užduotimi ir prašė dėstytojo pagalbos. Turiu paminėti, kad dėstytojas pagyvenęs, plaukai žili, tik neaišku, ar nuo senatvės, ar nuo ko įdomesnio. Daugelis prieina paklausti, kaip spręsti užduotį ar pasitikrinti klaidų. Vienai merginai priėjus, išgirdau: „Nu ką aš čia tau aiškinsiu, vis tiek nesuprasi. Eik, pasiklausk vaikinų, jie geriau supranta, negaišiu laiko čia“, – prisimena medicinos studentas.
Jam įsiminė ir kita dėstytojo citata: „Kas gali pasakyti, kokio tipo bomba yra stipriausia? Atominė? Vandenilinė? Taigi SEX bomba!!!“. Pašnekovo teigimu, tokie dėstytojų „juokeliai“ priverčia nejaukiai jaustis.
Studento manymu, viskas labai priklauso nuo to, ar dėsto vyras, ar moteris. Jo pastebėjimu, ginantis laboratorinius darbus merginos praslysta lengviau. Esą patrauklesnės ir puošnesnės merginos sulaukia lengvesnių klausimų, kartais jų visai nesulaukia, o jeigu nežino atsakymo, plačiai nusišypso ir dėstytojas pats išvarto merginą iš sunkaus klausimo.
Tuo metu studentams vaikinams lengviau su vyresnėmis dėstytojomis. „Kelis kartus esu gavęs 10 tiesiog už buvimą paskaitoje. Atradau įdomią strategiją: jei žinau, kad darbas sudėtingas ir apsiginti bus nelengva, tiesiog gražiai apsirengiu. Marškinėlius pakeičiu marškiniais, užsimetu švarką, naujus batus, gražiai susišukuoju. Ir visada žiūriu į akis. Tiesiai į akis. Niekada nenukreipiu žvilgsnio atsiskaitinėdamas. Ši strategija padeda praslysti 8 iš 10 kartų“, – atviravo studentas.
M. Jankauskaitė: pas mus pasakoti anekdotus apie moteris priimtina
„Iš seksizmo išplaukia ir visos priekabiavimo, tyčiojimosi praktikos. Gyvename visuomenėje, kurioje pasakoti anekdotus apie moteris priimtina: tame niekas nemato problemos, užtai tie anekdotai ir pasakojami. Užtenka įsijungti įvairius humoro šou“, – DELFI teigė M. Jankauskaitė.
Pašnekovės teigimu, seksizmas visuomenėje toks gajus, kad ir aukštosiose mokyklose studijuojantiems žmonėms tai natūralu: jie to nekvestionuoja, jiems juokinga. Svarbiausia, kad juokelius galima nufilmuoti, išsiuntinėti ir iš to daryti pokštą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad iš principo tai – situacija, tipiška postfeministiniam neoliberaliam kontekstui.
Pasak M. Jankauskaitės, dažnai naudojama pajuokavimo arba ironijos strategija: tarsi tik pajuokaujama, tačiau taip ištransliuojamos seksistinės mintys ir su tokiu reiškiniu tarsi nelabai gali kovoti. „Jei mėgini priešintis arba piktintis, tau iš karto bus prikišta, kad neturi humoro jausmo – juk viso labo buvo pajuokauta. Bet jei iš principo tau nemalonu arba nepriimtina, tu to dalyko nesuvoki kaip juoko“, – aiškina lygių galimybių ekspertė.
M. Jankauskaitės nuomone, kada visuomenė tai priima kaip juoką, kontrargumentacija praktiškai neįmanoma. Atsikratyti šio reiškinio sudėtinga. Juk, dėsto pašnekovė, iš istorijos žinome, kad išsilavinimas nereiškia, jog žmogus nebus rasistas, seksistas, homofobas.
M. Jankauskaitė kelia klausimą, ar bent vienas universitetas turi priėmęs aiškias nediskriminavimo politikos gaires, ar dėstytojai ir kitas personalas yra praėję specialius mokymus, kaip, pavyzdžiui, komunikuoti su specialiųjų poreikių, pažeidžiamoms grupėms priklausančiais studentais. Pašnekovės įsitikinimu, bendruomenė turi būti informuota, kad įvairūs seksistiniai juokeliai nepriimtini.