Uždelsus gresia itin skaudžiomis komplikacijomis
Kaip Užkrečiamų ligų ir AIDS centro 2-oje nacionalinėje užkrečiamų ligų konferencijoje pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos Infekcinių ir uždegiminių odos bei gleivinės ligų sektoriaus vadovė Vesta Kučinskienė, dažniausiai Lietuvoje diagnozuojama lytiškai plintanti infekcija – chlamidiozė. Chlamidijos buvo išskirtos dar prieš 100 metų, tiriant nuo akių trachomos apakusius asmenis. 20-to amžiaus septintajame dešimtmetyje nustatyta, kad chlamydia trachomatis yra ir vienas iš lytiškai plintančių mikroorganizmų.
„Praėjo ne tiek ir daug laiko, tik 50 metų, ir šiandien ši lytiškai plintanti infekcija yra labiausiai paplitusi. Nuo 50-70 proc. atvejų ji nesukelia jokių simptomų ir primena apie save tik tuomet, kai išryškėja gan skaudžios šios infekcijos komplikacijos – tokios, kaip nevaisingumas, negimdinis nėštumas, gresiantis persileidimas, priešlaikinis gimdymas, lėtinis pilvo apačios skausmas, periapendicitas ir kitos. Liūdniausia, kad tai labiausiai tarp paauglių paplitusi lytiškai plintanti infekcija. Taip yra todėl, kad jaunimas neturi pakankamai žinių apie saugią seksualinę elgseną. Nors paprastai jie turi daugiau lytinių partnerių, nenaudoja apsaugos priemonių, t. y. prezervatyvų, arba naudoja jas nereguliariai“, - teigė pranešėja.
Europos ligų ir prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2012 m. buvo užregistruota 385 tūkst. naujų chlamidinės infekcijos atvejų, 84 proc. atvejų šios infekcijos registruojama Skandinavijos šalyse ir Didžiojoje Britanijoje. Du trečdaliai sergančiųjų – jauni, 15-24 metų amžiaus asmenys, 65 proc. užsikrėtusiųjų – moterys.
Lyginant su kitomis lytiškai plintančiomis ligomis, tai dažniausiai Lietuvoje registruojama lytiškai plintanti infekcija. Pernai chlamidijos infekcijos paplitimas buvo 10 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų, sifilio – 9 atvejai, gonorėjos – 6. Per paskutinius penkerius metus sergamumas chlamidijos infekcija faktiškai nekito, svyravo tarp 9 ir 11 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų. Tačiau oficiali statistika, pasak V. Kučinskienės, neatspindi realios situacijos, kadangi visos lytiškai plintančios ligos turi ilgą besimptomį ligos periodą.
2013 m. Lietuvoje užregistruoti 306 chlamidiozės atvejai. Sergamumo chlamidioze rodiklis 2013 m., lyginant su 2012 m., padidėjo nuo 8,9 iki 10,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Analizuojant 2013 metų duomenis pagal lytį, nustatyta, kad chlamidiozė vyrams diagnozuota dažniau nei moterims – atitinkamai 52,6 proc.ir 47,4 proc. Pagal amžiaus grupes daugiausiai (52,3 proc.) chlamidiozės atvejų nustatyta 20-29 metų amžiaus asmenų grupėje, kita didesnė dalis (19,9 proc.) nustatyta 30-34 metų amžiaus asmenims.
Pasak pranešėjos, nekomplikuotą chlamidinę infekciją gydyti gan paprasta – užtenka vienkartinės vieno gramo antibiotiko dozės. Tačiau problema ta, kad diagnostiniai tyrimai yra mokami ir ne visi pacientai sutinka už juos susimokėti, todėl gydytojas, pagal klinikinius simptomus įtardamas šią lytiškai plintančią ligą, tiesiog paskiria antibiotiką be tyrimo. Pasekmė – nustatomas mikroorganizmų atsparumas šiam antibiotikui.
Pacientai dažniausiai nežino, nuo ko užsikrėtė
Paklausus chlamidioze susirgusių asmenų, nuo ko jie galėjo užsikrėsti šia infekcija (arba kas buvo infekcijos šaltinis), 39,9 proc. teigė nežinantys, 22,9 proc. nurodė sutuoktinį ar sugyventinį, 17,6 proc. – pažįstamą asmenį, 14,4 proc. – atsitiktinį asmenį. Analizuojant duomenis pagal lytį, beveik pusė (49,7 proc.) chlamidioze užsikrėtusių vyrų nežinojo, kas galėjo būti jų tariamu infekcijos šaltiniu, o 41 proc. nurodė atsitiktį arba pažįstamą asmenį. 29 proc. chlamidioze žsikrėtusių moterų teigė nežinančios, nuo ko galėjo užsikrėsti šia infekcija, 42,1 proc. nurodė sutuoktinį ar sugyventinį, o 15,2 proc. – pažįstamą asmenį.
47,4 proc. chlamidioze užsikrėtusių asmenų nurodė, jog per pastaruosius 12 mėnesių turėjo vieną lytinį partnerį (-ę), 36,9 proc. – du ar tris. Analizuojant užsikrėtusiųjų chlamidioze lytinių partnerių skaičiaus per pastaruosius 12 mėnesių pasiskirstymą pagal lytį, vyrai 3 kartus dažniau nei moterys turėjo 2-3 ir daugiau lytinių partnerių.
Analizuojant prezervatyvų naudojimo dažnumą, 52 proc. užsikrėtusiųjų chlamidioze teigė, kad prezervatyvus lytinių santykių metu naudoja retai, 37,3 proc. – jų nenaudoja ir tik 1,3 proc. naudoja visada. Vyrų, retai turinčių lytinius santykius naudojant prezervatyvus, nustatyta daugiau nei moterų, atitinkamai 61,5 proc. ir 41,4 proc.
Ypač paplitusi tarp paauglių mergaičių
„Momentinių epidemiologinių tyrimų metu, o jų Lietuvoje atlikta ne tiek ir mažai, buvo tirtos įvairios rizikos grupės: ir moksleiviai, ir jaunos moterys, studentės, ir šauktiniai. Iš šių tyrimų duomenų galima matyti, kad chlamidinė infekcija tarp jaunų žmonių Lietuvoje yra taip pat paplitusi, kaip ir kitose Europos šalyse. Tiriant paaugles merginas nustatyta, kad tarp jų chlamidinės infekcijos paplitimas – net 18 proc., tarp moksleivių vaikinų jis šiek tiek mažesnis. Tarp jaunų moterų ir studenčių nustatytas 7 proc. infekcijos paplitimas, tarp besikreipiančiųjų į dermatavenerologus ar ginekologus – nuo 5 iki 13 proc. Reikia pažymėti, kad kuo daugiau pacientų tiriama, tuo daugiau chlamidijos atvejų nustatoma“, - pasakojo specialistė.
Pasak Santariškių klinikų akušerės ginekologės Žanos Bumbulienės, lytiniu keliu plintančios ligos tarp paauglių nustatomos ne taip ir dažnai, tačiau tai nereiškia, kad jos nėra paplitusios. „Ne viską mes nustatome, nes kai kuriomis ligomis sergama be simptomų. Tokiu atveju reikia kryptingai kažko ieškoti. Kita vertus, tyrimai neretai mokami, taigi jokia paauglė jų nesidarys. Antra vertus, jos ir nesuvokia, kad tai reikia padaryti, nors šios ligos – labai klastingos. Pavyzdžiui, negydant chlamidiozės išsivysto nevaisingumas, o ši liga pakankamai paplitusi – tiriant vien sveikas mergaites, kurios tikrai nesitiki, kad kažkuo serga, užsikrėtimas chlamidijomis gali siekti 7-10 proc. Daugelyje pasaulio šalių yra nemokamos patikros programos jauniems žmonėms“, - teigė medikė.
Pasak jos , jauni žmonės lytiniu keliu plintančių ligų statistikoje sudaro ketvirtadalį, o tai reiškia, kad lytinių santykių metu jie nesisaugo.
„Labai džiaugiuosi, kai ateina pas mane pasitarti dėl lytinio gyvenimo, tačiau tai retenybė. Štai neseniai buvo atėjusi 18-mečių pora. Jie sakė, kad yra daug visko prisiskaitę, bet nori išgirsti, ką jiems patars specialistas. Labai didelė problema, kad lytinio švietimo programa pas mus neveikia, nors dar 2010 m. Pasaulio sveikatos organizacijos biuras Europoje išleido lytinio ugdymo standartus Europai“, - teigė Ž. Bumbulienė.
