Apie tai, kaip ši geopolitinė ir tarpnacionalinė krizė atsiliepė Baltijos šalių ir Ukrainos „rusų pasauliui“, portalui RuBaltic.Ru papasakojo Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerijos darbo su užsienyje gyvenančiais tėvynainiais departamento direktorius Anatolijus Makarovas.
– Anatolijau Anatoljevičiau, pagal oficialią statistiką, kiek rusų gyvena Baltijos šalyse ir Ukrainoje?
– Baltijos šalyse – daugiau nei 1,3 mln. mūsų tautiečių, o Ukrainoje – apie 6 mln. Šie duomenys galėjo gerokai pasikeisti nesenų įvykių Pietryčių Ukrainoje, iš esmės prilygstančių pilietiniam karui, kontekste.
Bet kokiu atveju, Ukrainoje yra didžiausia mūsų tėvynainių užsienio bendruomenė. Tuo pačiu norėčiau pabrėžti, kad Rusijos mokslininkų, nagrinėjančių diasporų problematiką, nuomone, bet kokie duomenys apie užsienio bendruomenių, įskaitant kinų, indų, airių, skaičių yra indikatyvūs, vertinamieji.
– Kaip Ukrainos krizė paveikė bendradarbiavimą su rusakalbiais Ukrainoje?
Šiuo metu mūsų tėvynainių padėtis Ukrainoje kelia itin didelį susirūpinimą. Iškilo reali grėsmė jų teisei gyventi ir žmogaus teisėms.
Dideliam Rusijos vadovybės susirūpinimui šiais įvykiais pritaria mūsų tėvynainiai, gyvenantys įvairiuose pasaulio kampeliuose.
Ukrainoje gyvenančių rusakalbių, stojusių ginti rusų kalbos, rusų kultūros vertybių, savo tradicijų, papročių ir gyvenimo būdo nuo nacionalistų, aukos ir kančios tapo bendru viso tėvynainių judėjimo skausmu. Visas pasaulis aiškiai mato, kad Rusija saviškių bėdoje nepaliko.
Mes su dėkingumu pažymime, kad atitinkamą pareiškimą išsakė Užsienyje gyvenančių rusų tėvynainių pasaulinė koordinavimo taryba, Tarptautinė rusų tėvynainių taryba, regioninės tėvynainių konferencijos, Baltijos šalių, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Kanados ir daugelio kitų šalių koordinavimo tarybos.
Mes užtikriname, kad padarysime viską, kas įmanoma, kad apgintume mūsų tėvynainių teises ir interesus, kad ir kokioje užsienio šalyje jie gyventų.
– Kaip pasireiškia rusų bendruomenės Baltijos šalyse ir Ukrainoje bei Rusijos Federacijos valstybinių struktūrų bendradarbiavimas?
Darbas su tėvynainiais, gyvenančiais užsienyje, visomis kryptimis vyksta remiantis bendrais principais. Tiek Baltijos šalyje, tiek Ukrainoje stengiamės išvengti kokios nors regioninės ar vietos specifikos. Iš esmės ji niekuo nesiskiria nuo darbo su mūsų tėvynainiais, gyvenančiais, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, Prancūzijoje ar Kirgizijoje.
Reaguodami į užsienio rusų situaciją, mes su jais mezgame ryšį taip, kad jie nesijaustų atskirti nuo procesų, vykstančių jų istorinėje tėvynėje, pajustų vidinį ryšį su visa tauta, iš kurios gilumų ir pasitraukė.
– Ar galėtumėte įvardyti pagrindines užduotis, kurias dabar „rusų pasaulio“ klausimu turi atlikti Jūsų departamentas?
Rusijos Federacija mūsų tėvynainių, gyvenančių užsienyje, padėtį vertina kaip vieną iš šalies užsienio politikos prioritetų. Šiuo metu pasaulyje susiklosčiusi situacija, kaip jūs patys puikiai suprantate, šiam klausimui reikalauja ypatingo dėmesio.
Siekiama, kad mūsų tėvynainiai, kad ir kokioje užsienio šalyje gyventų, pagal tarptautinius reikalavimus turėtų visas teises ir laisves, kad nebūtų varžoma jų teisė vartoti gimtąją kalbą, kad galėtų puoselėti savą kultūrą ir istorinės tėvynės tradicijas.
Rusija savo tėvynainiams visada demonstravo ir toliau demonstruos visokeriopą paramą, įskaitant ir paramą, vykdomą mezgant ryšius su užsienio valstybių vyriausybėmis ir parlamentais, ypatingą dėmesį skirdama partnerysčių su užsienyje gyvenančių rusų bendruomenėmis vystymui.
Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministerijos darbo su tėvynainiais užsienyje departamento veikloje svarbią vietą užima informacinis darbas su užsienyje gyvenančiais tėvynainiais. Šioje srityje galime džiaugtis pozityviu progresu. Pavyzdžiui, šiais metais pradėjo veikti „Užsienyje gyvenančių rusų tėvynainių pasaulinės koordinavimo tarybos“ internetinis portalas, kurio atidarymo taip ilgai laukėme. Ir toliau leidžiamas specializuotas žurnalas „Ruskij vek“, taip pat leidžiami ir trys regioniniai žurnalai, skirti užsienyje gyvenantiems rusams: tai „Baltijskij mir“ Baltijos šalyse, „Edinstvo v paznoobrazii“ Vidurio Azijos šalyse ir „Šire krug“ Europoje.