Jei kiltų karas ar Lietuvos pašonėje sprogtų kokia nors branduolinė elektrinė, Lietuvos piliečiai privalėtų evakuotis. Tokią išeitį numato šiuo metu galiojantys teisės aktai. O sulįsti į požemines slėptuves ir laukti nelaimės pabaigos galės tik nedidelė dalis išrinktųjų.

Negalintieji išvažiuoti turėtų galimybę prisiglausti kolektyvinės apsaugos statiniuose – mokyklose, sporto salėse, o laikinai - požeminėse perėjose ar požeminėse automobilių saugojimo aikštelėse.

Mat didžioji dauguma iš tarybinių laikų mus pasiekusių slėptuvių yra apleistos ir nebenaudotinos pagal pirminę paskirtį.

Slėptumės mokyklose

„Kiekviena savivaldybė savo interneto tinklapiuose pateikia tokių statinių sąrašus, kuriuose galėtų slėptis neturintys galimybės evakuotis asmenys – pagyvenę, ligoti žmonės, šeimos su mažais vaikais. O svarbiausios valstybės, savivaldybių institucijos ar ypatingi strateginę reikšmę turintys objektai privalo turėti savo slėptuves, kuriose galėtų glaustis ekstremalios situacijos atveju gelbėjimo ir evakavimo darbus vykdančios tarnybos“, - sakė Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vedėja Sandra Norbutaitė.

Kaune, pasak Alberto Ziminsko, Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vedėjo, tvarka tokia pati. Tačiau Laikinojoje sostinėje yra viena, nuo sovietinių laikų likusi slėptuvė, kurioje glaustųsi miesto gyventojų evakavimui vadovausiantis operacijų centras. „Joje veikia ir oro bei vandens filtrai, yra elektra. Pagal tarybinius laikus menančių specialistų apskaičiavimus, čia tilptų apie 200 žmonių. Tačiau pasakyti, kur yra ši slėptuvė, negaliu“, - nutylėjo A. Ziminskas.

Jo teigimu, Kaune yra 275 kolektyvinės apsaugos objektai, kuriuose galėtų pasislėpti 80 tūkst. žmonių. „Tame sąraše yra ir tos vadinamosios tarybinės slėptuvės. Tačiau jos fiksuojamos tik kaip inžineriniai statiniai. Neaišku, ar jose veikia filtrai, ar yra elektra. Už tų slėptuvių būklę buvo atsakingi organizacijų, kurioms jos priklausė, vadovai. Tačiau nuolatinė šių objektų priežiūra reikalavo nemenkų išlaidų. Natūralu, kad jos buvo neprižiūrimos, o ilgainiui tapo visiškai apleistos, jeigu iki to laiko liko nenugriautos“, - kalbėjo A. Ziminskas.

Moderniausia slėptuvė tebeveikia

Moderniausia sovietinė slėptuvėje ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų sąjungoje, 1986 metais buvo pastatyta Klaipėdos uosto teritorijoje, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) Jūrų perkėlos terminale. Ji išlikusi iki šiol. Ši funkcionali požeminė slėptuvė skirta apsisaugoti nuo branduolinio sprogimo sukeltos bangos ir jo paskleistos radiacijos bei cheminio ginklo. 

Pasak terminalo viršininko Vaclovo Grigalausko, sovietmečiu tai buvo pati moderniausia slėptuvė visoje Sovietų sąjungoje. „Net ir šiandien atrodo, kad bolševikai tik vakar iš čia išėjo. Kadangi jūrų perkėla Klaipėda-Mukranas buvo statoma kaip pusiau karinis objektas, tad ir reikalavimai slėptuvei buvo patys aukščiausi. Po žeme įrengtame bunkeryje laisvai gali tilpti 500, o jei grėsmė didesnė – net 700-800 žmonių ir išbūti joje savaitę. Slėptuvėje įrengti galingi oro valymo filtrai, autonominis elektros generatorius, telefono komutacinė stotelė, turėjusi tiesioginį ryšį su Maskva, sukauptos vandens ir maisto atsargos, įrengtas medicinos punktas.“

Dviejų metrų storio gelžbetonio bei 1,5 metro žemių sluoksniui tebėra nebaisus vidutinio dydžio aviacijos bombų ir artilerijos sviedinių tiesioginis pataikymas. Slėptuvėje įrengtos itin sandarios, pusmetrio storio metalinės durys, turėjusios apsaugoti ne tik nuo radiacijos, užteršto oro, bet ir nuo potvynio.

„Prieš keletą metų buvo atvykę Civilinės saugos specialistai iš Vilniaus ir įsitikino, kad visa įranga tebeveikia puikiai“, - pasakojo V. Grigalauskas.


Slėptuvė valdžiai

Perkėloje išlikusi slėptuvė – ne vienintelė. Klaipėdos centre, ties įvažiavimu į Kruizinių laivų terminalą esančios sporto salės cokoliniame aukšte taip pat yra išlikusi slėptuvė. Tiesa, ji kur kas senesnė nei aprašytoji ir blogiau išsilaikiusi, tačiau jos svarba buvo daug didesnė.

Šiame bunkeryje, kilus ekstremaliai situacijai, turėjo slėptis miesto valdžia. Iš slėptuvėje įrengtos vadavietės miesto galva turėjo vadovauti gyventojų evakuacijai ir medicininės pagalbos teikimo, gelbėjimo ir vandens tiekimo darbams.

„Kai pradėjau dirbti Tarybos pirmininku, vieną kartą tuo metu dar Klaipėdoje buvę kariškiai mane čia atvežė ir parodė mano „darbo vietą“, kurioje turėčiau slėptis kilus karui. Tuo metu čia viskas tebeveikė. Buvo tiesioginis telefono ryšys su Vilniumi. Atsimenu, kažkam net paskambinau“, - prisiminė Vytautas Čepas, šiuo metu dirbanti Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotoju.
Pagal pirminį sumanymą, šioje slėptuvėje pasislėpusieji galėjo išlikti net ir po branduolinio sprogimo. „Viršuje esantį pastatą sprogimo banga galėjo nušluoti, o mes būtume išlikę. Slėptuvėje buvo dyzelinis generatorius, oro ir vandens valymo filtrai. Gal net ir kažkiek maisto atsargų. Tuo metu ta salė jaukiau atrodė. Buvo ir gultai“, - pasakojo V. Čepas.

Pasak jo, sovietmečiu nuolat vykdavo įvairios civilinės saugos pratybos. Buvo investuojamos milžiniškos lėšos panašioms slėptuvėms statyti.

„Viskas buvo labai sureikšminta. Manau, kad tai buvo daroma nuolatinei įtampai palaikyti. Atseit, komunistų partija labai stengiasi, kad nebūtų karo. O tuometinių civilinių saugos tarnybų vadovų postai buvo skiriami visokiausiems į pensiją išėjusiems kariškiams. Jie gaudavo gerą algą, o darbas buvo nesunkus. Užtat turėdavo atskirus kabinetus ir pagerti, ir panoms padulkinti“, - šaipėsi pokalbininkas.


Ministras liepė inventorizuoti

Tačiau šiais laikais kilus pavojui šioje slėptuvėje niekas negalėtų slėptis. „Slėptuvę semia gruntinis vanduo, kažkur net fiksuojamas elektros nuotėkis. Norint ją sutvarkyti, reikia labai daug pinigų“, - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės mero patarėjas Simonas Gentvilas.

Anot jo, uostamiesčio valdžia šiuo metu vykdo Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko nurodymą ir inventorizuoja savivaldybei priklausančias slėptuves. Dubysos gatvėje po žeme yra ištisas bunkerių kompleksas, kuriame branduolinio karo atveju turėjo būti vadavietė.

Beje, praėjusią savaitę Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nutarė neprivatizuoti vieno daugiabučio gyvenamojo namo kieme sovietmečiu pastatytos esančios slėptuvės. „Maža kas, kai tokie dalykai vyksta Lietuvos pašonėje, visos slėptuvės gali praversti“, - savo sprendimą motyvavo politikai. 

Civilinės saugos specialistai dar prieš dešimtmetį buvo suskaičiavę, kad Klaipėdos apskrityje yra išlikusios 88 veikiančios slėptuvės, pačiame Klaipėdos mieste jų tebėra 53. Daugiau nei pusė jų, 33, skirtos pasislėpti nuo bombardavimo. Kitos jų numatytos apsaugoti gyventojus nuo radiacijos, cheminio ar bakteriologinio pavojaus. 

Jei kiltų ekstremali situacija, visoje Klaipėdos apskrityje slėptuvėse nuo pavojaus galėtų pasislėpti tik 20 tūkst. žmonių. Pačiame uostamiestyje esančios slėptuvės prireikus galėtų priimti apie 11 tūkst. pabėgėlių.

Klaipėdoje – nacių ir sovietų bunkeriai

Klaipėda yra vienintelis miestas šalyje, kuriame yra ir sovietų, ir nacių viešpatavimo laikais pastatytų slėptuvių. 

Laisvūnas Kavaliauskas, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. valstybinis inspektorius, suregistravęs visas vokiškas slėptuves teigia, kad šiuo metu Klaipėdoje yra išlikusios net 28 vokiečių laikais pastatytos slėptuvės, kuriose per Antrąjį pasaulinį karą nuo sovietų bombonešių slėpėsi tuometinio Memelio gyventojai. „Karo pabaigoje, kai mieste civilių beveik nebeliko, slėptuvėse slėpėsi tik miesto gynėjai. Kai kurios buvo paverstos ligoninėmis, jose buvo net įrengtos operacinės“, - pasakojo L. Kavaliauskas.

Geriausiai išsilaikiusios yra skverelyje prie geležinkelio stoties, I. Simonaitytės viešosios bibliotekos kieme, Ferdinando skvere, dabartinių Karinių jūrų pajėgų štabo kieme esančios slėptuvės. Nors šiuo metu jos ir nebenaudojamos, tačiau iki šiol jose išlikę oro ir vandens valymo įranga, metalinės durys, elektros skydinės bei sanitarinės paskirties patalpos.

Įdomios tik turistams

Pasak L. Kavaliausko, kai kurios tų slėptuvių itin įdomios, jos prasideda po namu esančiame rūsyje ir tęsiasi po gatvėmis. Išlikusios nacių slėptuvės sovietmečiu buvo suremontuotos ir toliau naudojamos civilinei saugai. „Daugelis jų nėra kultūros vertybės, tačiau, mano galva, jas būtų galima panaudoti rekreacijai, įtraukti į kruiziniais laivais atplaukiančių turistų maršrutus. Nė kiek neabejoju, kad jos būtų populiarios“, - įsitikinęs paveldosaugininkas.

Pasak L. Kavaliausko, vakarinėje Latvijos dalyje yra išlikusios kelios itin didelės, galinčios sutalpinti iki 2000 žmonių, slėptuvės, kurias noriai lanko turistai. Vakarų Lietuvoje vienas iš tokių turistų traukos objektų yra Plungės rajone, buvusioje Plokštinės raketų bazėje įrengtas Militarizmo muziejus.