Pasauliui džiugiai aptarinėjant antrąjį Kembridžo kunigaikštienės Catherine nėštumą, susidaro įspūdis, kad šiuo metu Vakarų Europoje egzistuoja vienas vienintelis karališkasis nėštumas. Tačiau jis klaidingas. Monako princesė Charlene - princo Alberto mylimoji iš Pietų Afrikos, buvusi plaukikė - taip pat laukiasi įpėdinio.
Monako karališkosios šeimos atstovai noriai patvirtina, kad princesė laukiasi – mažylis turėtų gimti gruodį, tačiau jie nesureagavo į vieno Charlene šeimos Pietų Afrikoje bičiulio pareiškimą, kad ji laukiasi dvynių.
Atstovai taip pat nesileidžia į diskusijas, apėmusias Monako visuomenę, esą princesės nėštumas – dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje rezultatas.
Tačiau iki metų pabaigos sulauksime bent vieno karališkojo mažylio. Ir to reto atvejo, kai visi burnoti ir vienas kitam priešgyniauti mėgstantys Monako gyventojai vienbalsiai sutiks – tai puikios naujienos, džiugus laukimas.
Jaunystėje mergišiaus reputacija pagarsėjęs princas Albertas pagaliau atliko savo pareigą ir sostui pristatys bent vieną teisėtą atžalą – pageidautina sūnų (nesantuokinių vaikų jis turi du).
O kaip Charlene? Na, ją galima apibūdinti tiesiog kaip vieną iš daugelio – bent jau taip apie iš Pietų Afrikos Respublikos Bulvajo miesto kilusią IT projektų vystytojo ir plaukimo instruktorės šeimos iš viduriniojo sluoksnio dukrą postringauja vienas arogantiškas Monako gyventojas.
Monake, kaip ir Prancūzijoje, labai svarbi žmogaus kilmė, todėl belieka guostis, kad ši moteris bent jau „gali gimdyti vaikus“ - tiek tos vietinių meilės savo princesei.
Pasišlykštėtina neapykanta moterims? Galima susidaryti tokį įspūdį. Nesuskaičiuojami Monako gyventojų turtai (bendro pajamų dydžio vidurkis viršija 180 tūkst. dolerių per metus – čia jis didžiausias pasaulyje) kelia baugią išorinio pasaulio pagarbą, žavimasi tariamu modernumu, tačiau iš tikrųjų valstybėje galioja savo taisyklės – pavyzdžiui, praktiškai laisvai klesti rasizmas.
O ir daugiau visuotinai priimtinų normų primena gūdžius viduramžius.
Šaltiniai teigia, kad pastaruosius trejus metus Charlene kankino rimta depresija – ji labai nerimavo, kad niekaip nepavyksta Albertui padovanoti sūnaus. Ir nors nėštumas tikrai nelengvas, Monako princesė dabar jaučia didžiulį palengvėjimą – pagaliau visuomenės ir karališkosios šeimos jai tiek metų darytas spaudimas atlėgs.
Kalbant atvirai, Monakas – labai keista vieta. Kertant sieną, nugara perbėga šiurpuliukai. Ši šalis, kur gyvena daug paranojos kankinamų milijardierių, primena klasikinį policinės valstybės modelį – reguliariai klausomasi telefoninių pokalbių, be jokio paaiškinimo iš šalies išprašomi neaišku dėl ko neįtikę asmenys.
Nors ši šalis dydžiu praktiškai prilygsta Centriniam parkui, veiksmingos reformos ir mokesčių lengvatos (pajamų mokestis siekia lygiai 0 proc.), kurių ėmėsi ir įgyvendino Alberto tėvas Monako princas Rainier, Monaką pavertė turtingiausia valstybe visame pasaulyje.
Jos gatvėse prasilenkia superautomobiliai, kiekvieną naktį „Le Grand Casino“ vėjais paleidžiamos dešimtys milijonų. O bendra visų Monako krantinėje tarsi gulbių sutūpusių jachtų vertė padėtų padengti ne vienos nepriklausomos šalies valstybės skolą.
Tačiau Monake (neskaitant pinigų leidimo) kaip ir nėra, ką veikti.
Monake gausu nuobodžiaujančių moterų. Kai scenoje pasirodė Charlene, tai tiesiog buvo per gerai, kad būtų tiesa. Princas veda trumpaplaukę liūdnų akių merginą iš Pietų Afrikos? Charlene tapo puikiu grobiu.
Charlene, jeigu galima taip pasakyti, net nebandė saugotis. Per interviu britų leidiniui „Tatler“ prisipažino, kad per tą laiką, kurį jau praleido Monake, draugų beveik nesusirado.
„Nors per tuos metus Monake ir sutikau tikrai nuostabių žmonių, juos laikau tik gerais pažįstamais. Monake yra vos du žmonės, kuriuos galiu vadinti draugais“, - sakė princesė Charlene.
Drąsi mergina taip pat atsisakė mokytis prancūzų kalbos – toks kaprizas sutiktas itin nepalankiai (nors svarbu pažymėti, kad pirmoji princo Alberto kalba yra anglų, kuria jis bendravo su savo mama princese Grace. Be to, kalbėdamas prancūziškai jis užsikirtinėja – tai jo tėvo, su kuriuo jis privalėdavęs visur ir visada kalbėti prancūziškai, palikimas).
Jos didenybė sulaukė kritikos ir dėl tikrų ar tariamų plastinių operacijų – esą princesė joms neturi saiko. Vienas kalbintas Monako gyventojas išreiškė viltį, kuria gyvena visi bendruomenė: „Labai daug žmonių viliasi, kad, galiausiai pastojusi, ji nustos lankytis pas plastikos chirurgus“.
Charlene kritikų ir tiesiog šiaip sau jos nemėgstančių taikinyje atsidūrė vos tik 2011 metų liepą prieštaringai vertinamos ceremonijos metu savo ranką ir širdį atidavusi Monako princui.
Vestuves apkartino vieno Prancūzijos dienraščio išgalvota pigi istorija, kurią perspausdino ir „Sunday Times“ – abu leidiniai buvo priversti atsiprašyti.
Žurnalistai paskleidė antį, esą nuotaka iki vestuvių likus dviem paroms bandė iš Monako sprukti.
Pradžia buvo prasta – ir, panašu, situacija mažai tepasikeitė.
Monako žmonės Charlene nemėgo nuo pat pradžių. Jautė, kad mergina iš viduriniosios klasės, kilusi iš nuobodaus miestelio Pietų Afrikos Respublikoje, yra per prasta užimti Alberto mamos Grace Kelly – legendinės Monako princesės, žuvusios avarijoje 1982 metais viename iš pavojingų serpentinų prie sienos su Prancūzija – vietą.
Kol jos sutuoktinis princas Rainier rūpinosi finansais ir šalį vertė patrauklia vieta gyventi ir klestėti absurdiškai turtingiems asmenims – „saulėta vietele žmonėms iš šešėlio“, kaip yra sakęs rašytojas Somersetas Maughamas – Grace, už Monako princo ištekėjusi 1956 metais, valstybei suteikė glamūrinio žavesio, ji tapo viena iš geidžiamiausių Holivudo garsiųjų poilsio ir pramogų vietų.
Nepaisant to, nemenka dalis europiečių ir toliau Monaką vertina gana skeptiškai: „Tai pats baisiausias sąvartynas. Man jos labai nuoširdžiai gaila“, - arogantiškai nosį suraukia vienas kalbintas snobas.
Yra teigiančių, kad dalis bėdos – Alberto vyresnioji sesuo Caroline Casiraghi, kuri labai norėtų soste matyti savo vyriausiąjį sūnų Andrea, kuris šiuo metu yra antrasis eilėje. Ji visai nepadėjo Charlene apsiprasti, tačiau šiais metais pasirodė keli vilčių teikiantys ženklai, liudijantys, kad princas Albertas pradeda narsiai priešintis vyresnėlės sesers spaudimui.
Kasmetiniame Raudonojo Kryžiaus renginyje šią vasarą, vykusiame „Salle Des Etoiles“ restorane (tai didžiausias metų labdaros renginys), šį kartą nedalyvavo nei Caroline, nei Alberto jaunesnioji sesuo Stephanie – pirmą kartą pastaraisiais metais.
Apkalbomis užterštame Monake taip pat vyrauja įsitikinimas, kad vyresnioji ir jaunesnioji princo seserys nusprendė renginį boikotuoti pasipiktinusios Charlene pasirinkimu vakarui pasikviesti dainininkę Dianą Krall.
Savaime suprantama, netrūksta ir lojalių karališkųjų rūmų gerbėjų, kurie tvirtina, kad rūmuose yra viskas gerai.
„Žmonės pradeda mėgti Charlene, visi myli ir labai laukia mažylio, toliau bus dar geriau“, - teigia Ianas Brodie iš Monacolife.net.
Be jokių abejonių: Albertas malonus žmogus. Jį pažįstantys žmonės teigia jį esantį atsipalaidavusį ir žavingą vyrą, kurio tikrai nevalia kaltinti arogancija ar kitomis nuodėmėmis. Tačiau ar santuoka su šiuo maloniu vyruku ir mažylis užtikrins, kad Charlene Monake bus tikrai laiminga?
Dauguma žmonių, kurie dažniausiai atsisako kalbėti viešai, mano, kad to per maža. „Ji atsiribojusi ir liūdna. Neturi draugų. Vieną dieną palūš“, - tvirtina karališkiesiems rūmams artimas šaltinis.