Kremliuje egzistuoja mažiausiai dvi minties mokyklos, ką Rusija galėtų padaryti su kiekviena savaite vis stiprėjančios JAV vadovaujamos „sankcijų atakos“ akivaizdoje.

Anot vienos mokyklos, kurią taktiškai palaiko ir pats V. Putinas, susitaikymo retorika, sumažėjusios agresijos prieš Ukrainą signalai ir įvairių ekonominių interesų tarp Europos šalių ir JAV akcentavimas gali pagelbėti išvengiant tolesnių sankcijų, o gal net atšaukiant jau paskelbtas.

Tačiau kitas požiūris, kurio laikosi daugelis svarbiausių užsienio politikos patarėjų, yra kur kas pesimistiškesnis ir net fatališkas. Anot jo, praraja tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų tik gilės, nepaisant to, kas vyks Ukrainoje, rašo csmonitor.com.

Jie teigia, kad Jungtinės Valstijos laikosi „sutramdymo strategijos 2.0“, kuria, kaip ir sėkminga Jungtinių Valstijų Šaltojo karo politika, nuvertusia buvusią Sovietų Sąjungą, siekiama susilpninti ir galiausiai nugalėti Rusiją kaip savo politinę priešininkę.

Galutinis tikslas – pakeisti režimą

Kelios sankcijų bangos smogė bankams ir asmenims, kurie yra artimi V. Putinui ar daug prisideda prie Rusijos politikos Ukrainos atžvilgiu. Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos paskelbė iki šiol griežčiausias priemones, kurios didžiausiems Rusijos bankams ir naftos įmonėms užkirto kelią prie Vakarų kapitalo rinkų. Europos Sąjunga pasekė šiuo pavyzdžiu, paskelbdama šiek tiek švelnesnes sankcijas, kurias pagrasino sustiprinti įvykus MH17 tragedijai.

Nors kovo mėnesį Maskvos įgyvendinta Krymo aneksija galėjo tapti priežastimi sėkmingoms JAV ir Europos sankcijoms, „sutramdymo strategijos 2.0“ šalininkai tvirtina, kad tai tebuvo kibirkštis, įplieskusi seniai rusenantį konfliktą.

 Sergejus Markovas
„Iliuzija manyti, kad galime žengti tam tikrus žingsnius Ukrainos atžvilgiu, kad suminkštintume Jungtines Valstijas, kad jos atšauktų šią blokadą ir viskas grįžtų į senas vėžes, - sakė su Kremliumi susijęs politikos analitikas Sergejus Markovas. – Ne, tik pažiūrėkite, jie ir toliau keis taisykles“.

Tikroji priežastis, kodėl priešiškumas tarp JAV ir Rusijos nepaliaujamai auga, yra ta, kad Rusija yra kylančių šalių, keliančių iššūkį JAV vadovaujamai pasaulio finansinei bei politinei tvarkai, priekinis kraštas.

JAV planas, S. Markovo teigimu, yra „toliau veržti veržles, kad Rusijos viduriniojoje klasėje kiltų nepasitenkinimas, ir žmonės atsisuktų prieš V. Putiną. Galutinis tikslas yra pakeisti režimą ir mes būtume kvaili, jeigu to nematytume“.

Nors Kremlius gąsdina, kad Rusijai taikomos sankcijos „grįš bumerangu“ prieš Vakarų ekonominius interesus, mažai analitikų tiki, kad Rusija galėtų laimėti prieš JAV ir jos sąjungininkių finansinę bei ekonominę apšaudymo galią. Kai kas mano, kad Rusijai nėra kito varianto, kaip tik susitaikyti su tokia izoliacija ir priimti tai kaip savo likimą.

Galimybė pasinaudoti izoliacija

Sergejus Karaganovas
Tačiau yra būdų, kaip Rusija galėtų pakreipti šią situaciją savo naudai, teigia jie.

Pirma, jų teigimu, Kremlius galėtų imtis politikos, kuri kompensuotų užsienio investicijų netektį – tam reikėtų skatinti vidaus kapitalo mobilizaciją.

Pasak jų, iš tikrųjų kažkas panašaus atsitiktinai ir įvyko. Po pirmosios JAV sankcijų bangos, kovo mėnesį sukėlusios užsienio investuotojų egzodą, po kelių savaičių įvyko žymus Rusijos vertybinių popierių biržos atšokimas, kai rusai suskubo derėtis dėl kontraktų.

Panašiai, jų tvirtinimu, Rusijos vyriausybė galėtų panaudoti beveik pusės trilijono dolerių rezervus užsienio valiuta, kad sustiprintų rublį ir paremtų investicijas vidaus pramonėje. Tai galėtų kompensuoti būsimą beveik viso Ukrainos importo netektį ir perorientuoti Rusijos ekonomiką nuo žaliavų eksporto prie šiuolaikinės gamybos bei paslaugų.

„Rusija turi daug vidaus kapitalo ir energijos, kuriuos būtų galima panaudoti, tačiau mūsų elitui reikia reformų, - sako Maskvos tyrimų centro – Užsienio ir gynybos politikos tarybos – garbės pirmininkas Sergejus Karaganovas. – Iki šiol paskelbtos sankcijos daro labai mažos žalos, bet mūsų ekonomika jau prieš tai buvo apimta stagnacijos“ dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo žaliavų eksporto ir nepalankios aplinkos mažoms bei vidutinėms įmonėms.

„Šios sankcijos galėtų tapti impulsu, žadintuvo signalu, - sako jis. – Tačiau tik tuomet, jei darysime teisingus politikos sprendimus“.

BRICS prieglobstis

Kitas svarbus dalykas, kurį galėtų padaryti Rusija, - stiprinti ryšius su panašiai mąstančiomis šalimis, kurios taip pat nepritaria JAV dominuojamo pasaulio tvarkai.

Priešingai negu buvusios Sovietų Sąjungos atveju, kai jos prekybos partnerės buvo tapusios sekinančiu ekonominiu drenu, potencialios Rusijos sąjungininkės šiuo metu yra vienos sparčiausiai augančių pasaulio ekonomikų. Prieš du mėnesius V. Putinas sudarė milžinišką dujų sandėrį su Kinija, pademonstravusį, kad Maskva turi alternatyvų, jeigu jos pagrindinė klientė – ES – nuspręs nebepirkti rusiškų dujų.

Praėjusią savaitę per BRICS šalių (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos) viršūnių suvažiavimą kylančių valstybių grupė garsiai pasmerkė JAV vadovaujamas sankcijas prieš Rusiją. Jos taip pat įkūrė plėtros banką, kuris galėtų tapti tokių JAV dominuojamų institucijų kaip Pasaulio bankas konkurentu.

Per pastaruosius 14 metų BRICS evoliucija nuo „Goldman Sachs“ analitiko idėjos iki realaus šalių bloko, organizuojančio viršūnių susitikimus, koordinuojančio užsienio politiką ir kuriančio savo paties viršnacionalines institucijas, akivaizdžiai turi giliai įsišaknijusias priežastis. Tačiau rusų ekspertai sako, kad dabartinė sankcijų kampanija prieš Rusiją veikiausiai kur kas labiau už visa kita skatina BRICS šalis plėtoti savo pačių paralelines institucijas ir, beje, suteikti prieglobstį Rusijai.

„Prieš pora metų BRICS plėtros banko idėja atrodė visiškai nereali, - sakė Rusijos nacionalinio komiteto BRICS tyrimams – pusiau oficialaus tyrimų centro Maskvoje – direktorius Georgijus Toloraja. – Tačiau dabar kilo ši konfrontacija tarp Rusijos ir Vakarų. Tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų politikos bei gynybos srityje taip pat auga įtampa. Tai sparčiai keičia mąstymą. Dabar idėja įkurti atskirą instituciją visai neatrodo egzotiška“.