Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos visos 15 šalių pirmadienį vieningai balsavo dėl Australijos parengto rezoliucijos projekto, kuris reikalauja išsamaus lėktuvo katastrofos tyrimo.

Rusijos ambasadorius purkštavo dėl Ukrainos ir JAV laikysenos

Rusija, dėl kurios laikysenos anksčiau kilo abejonių, iš pradžių ketino įsiūlyti alternatyvų savą rezoliucijos projektą, tačiau galiausiai visgi nutarė pritarti australų parengtam dokumentui.

Tačiau po balsavimo Rusijos ambasadorius prie JT Vitalijus Čiurkinas vėl negailėjo aštrių žodžių Ukrainai, bėrė priminimus, kad dar 2001 m. Ukraina numušė lėktuvą ir ilgai bandė šalintis atsakomybės.

Rusų diplomatas apkaltino Kijevą eskaluojant nelaimę ir taip siekiant sau naudos ir stumiant į tarptautinę erdvę "baudžiamąsias operacijas" rytų Ukrainoje. Jis taip pat prikišo JAV ambasadoriai Samanthai Power, kad Amerika prastai informuota apie Rusijos pastangas padėti tyrėjams patekti į katastrofos vietą. V. Čiurkinas ragino JT Saugumo Tarybą neperžengti ribų ir neskubėti daryti išvadų dėl katastrofos priežasčių, vengti politikavimo.|

Argumentų sakymas iš ne tik Saugumo Tarybos narių atstovų tęsėsi, kalbėjo ir Lietuvos atstovas.

Dar prieš balsavimą buvo pranešama, kad projekte taip pat reikalaujama, kad bet kokia karinė veikla, įskaitant ginkluotų grupuočių veiksmus, būtų „nedelsiant nutraukta rajone aplink katastrofos vietą, kad būtų sudarytos sąlygos saugiam tarptautiniam tyrimui“.

Dokumente „griežčiausiai smerkiami“ veiksmai, dėl kurių sudužo Malaizijos oro linijų keleivinis laineris.

Nors dokumente konkrečiai neminima Rusija, jame „visos šalys ir veikėjai tame regione raginami visapusiškai bendradarbiauti atliekant tarptautinį incidento tyrimą“.

Dar prieš prasidedant posėdžiui Australijos vyriausybės vadovas Tony Abbottas sakė, kad jo šalis „labai neigiamai“ žiūrės į tai, jei Rusija vetuos rezoliuciją, pridūręs, kad „joks mąstantis žmogus“ negali prieštarauti šio dokumento tekstui.

„Situacija tebėra absoliučiai chaotiška. Tai panašu ne į teisminį tyrimą, o į sodo tvarkymo darbus“, - sakė jis žurnalistams.

„Turint galvoje beveik neabejotiną Rusijos remiamų sukilėlių kaltę dėl orlaivio numušimo, tai, kad tie žmonės kontroliuoja tą vietą, yra tas pats, kas leisti nusikaltėliams šeimininkauti nusikaltimo vietoje“, - pridūrė T.Abbotas.

Jungtinės Valstijos pateikė, jų teigimu, „stiprius“ įrodymus, kad separatistai numušė orlaivį rusiška raketa „žemė-oras“ ir buvo apmokyti Rusijos.

Kitų šalių vyriausybės kol kas vengia tiesiogiai kaltinti Rusiją sukėlus šią tragediją.

Rusijos pareigūnai savo ruožtu teigia, kad Ukrainos vyriausybė kalta dėl šios katastrofos, nes ji atsakinga už situaciją, kuriai esant buvo numuštas lėktuvas.

Saugumo Tarybos diplomatai sekmadienį vėlai vakare surengė konsultacijas dėl rezoliucijos projekto, kurios užsitęsė po vidurnakčio. Jų metu buvo siekiama išspręsti svarbiausius nuomonių skirtumus tarp Australijos ir Rusijos.

Pasibaigus deryboms diplomatai išreiškė atsargią viltį, kad dokumentas bus priimtas, tačiau Rusijos ambasadorius Vtalijus Čiurkinas sakė negalintis to garantuoti.

„Tai buvo naudingas posėdis. Palaukime, koks bus rezultatas ryt“, - sakė ambasadorius žurnalistams.

Rezoliucijos projekte prorusiški separatistai raginami suteikti prieigą prie rajono Ukrainos rytuose, kuriame sudužo „Malaysia Airlines“ keleivinis lėktuvas su 298 žmonėmis, tarp jų 28 australai ir devyni Australijos gyventojai.

Dokumente visų suinteresuotų šalių, tarp jų Rusijos, prašoma visapusiškai bendradarbiauti.

Kiek anksčiau sekmadienį V.Čiurkinas sakė, jog Rusijai kelia susirūpinimą tai, kad rezoliucijos projektas „tiksliai neatspindi nešališko tarptautinio tyrimo poreikio“.

Pasak ambasadoriaus, Rusija siūlo, kad tyrimui vadovautų Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (TCAO). Dabartiniame rezoliucijos projekte sveikinamas „TCAO sprendimas nusiųsti ekspertų komandą padėti“ ukrainiečių tyrėjams.

Saugumo Tarybos šalių ambasadoriai nenurodė, ar sekmadienį pavyko pasiekti susitarimą šiuo klausimu.

Vilkinimo taktika

Didžiosios Britanijos ambasadorius Markas Lyallas Grantas sakė, kad Saugumo Taryba dėl rezoliucijos balsuos pirmadienio popietę, „ir mes viliamės, kad dokumentui bus pritarta vienbalsiai“.

Kiek anksčiau britų ambasadorius apkaltino Rusiją, kad ji siūlo vieną pataisą po kitos, siekdama vilkinti rezoliucijos priėmimą.

„Tai panašu į tipišką Rusijos vilkinimo taktiką, ir nesunku atspėti, kodėl jie nori vilkinti“, - sakė M.Lyallas Grantas žurnalistams.

Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, todėl balsuojant turi veto teisę.

JAV ambasadorė Samantha Power iš jos kolega iš Kinijos Liu Jieyi, po JT posėdžio žurnalistų paklausti, ar susitarta dėl rezoliucijos, atsakė: „Viliamės, kad taip“.

Australijos užsienio reikalų ministrė Julie Bishop sakė, jog tikisi, kad visos 15-a Saugumo Tarybos narių pritars jos šalies parengtam rezoliucijos projektui, kurį Kanbera pateikė kartu su Prancūzija ir Lietuva.

Australija čia daug pastačiusi ant kortos“, - sakė ministrė.

„Tie žmonės buvo nužudyti, ir Australijos vyriausybė nenurims, kol nesugrąžinsime jų palaikų namo, jų laukiančioms australų šeimoms“, - pabrėžė ji.

Rezoliucijoje taip pat reikalaujama, kad katastrofos vietą kontroliuojančios ginkluotų sukilėlių formuotės nejudintų orlaivio nuolaužų, aukų palaikų ir asmeninių žuvusių žmonių daiktų.

V.Čiurkinas sakė, jog Rusija pateikė pasiūlymą dėl „paliaubų katastrofos rajone“, ir Australija jam pritarė. Ambasadorius nenurodė, kokio dydžio rajone galiotų paliaubos.

Dokumente taip pat reikalaujama, kad „būtų patraukti atsakomybėn tie, kas yra atsakingi už šį incidentą, ir visos šalys visapusiškai bendradarbiautų siekiant patraukti juos atsakomybėn“.

Kiek anksčiau T.Abbottas sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per jų pokalbį telefonu pasakė „viską, kas reikia“, apie būtinybę užtikrinti nuodugnų tarptautinį Malaizijos lėktuvo katastrofos tyrimą.

V.Čiurkinas Australijos premjero ir V.Putino pokalbį apibūdino kaip „labai konstruktyvų ir gerą“.