Pavyzdžiui, Pakruojo rajone, kur socialinės rizikos šeimos sudaro beveik 10 proc. visų šeimų, auginančių vaikus, steigiami dar vieni globos namai, rašo „Šiaulių kraštas“.
Specialistai skelbia pavojų: valstybės politika dėl globos ir įvaikinimo - apgailėtina. Daugėja asocialių šeimų ir pragertų vaikų. Šiuo metu iš kiek daugiau nei 4 000 Pakruojo rajone gyvenančių vaikų 172 yra globojami valdiškose įstaigose, šeimynose ar šeimose. Maždaug kas dešimta rajono šeima, auginanti vaikus, įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą.
„Pragertų vaikelių rajone daugėja“, - patvirtina ir Pamūšio Šv. Antano Paduviečio parapinių vaikų globos namų vadovas, Pakruojo dekanas, kunigas Ričardas Rutkauskas. Šiuo metu parapiniuose globos namuose gyvena 32 vaikai - visi jie paimti iš geriančių šeimų.
Nuo 2015 m. sausio 1-osios visos šalies globos įstaigos privalės turėti licencijas, o vienas iš licencijavimo reikalavimų yra ir atitinkamo ploto, skiriamo vienam globos namų gyventojui, nustatymas.
„Pagal tai, kiek turime gyvenamojo ploto, galėsime turėti dvi šeimynas po 8-10 vaikų. 12 mūsų vaikų reikia kažkur padėti“, - sakė Roma Bartkevičiūtė, Pamūšio Šv. Antano Paduviečio parapinių vaikų globos namų socialinė pedagogė. Jos įsitikinimu, licencijavimas yra geras dalykas, tačiau pati valstybė neturi socialinės politikos, ji vykdoma priešokiais, o aukšti valdžios pareigūnai, įstatymų leidėjai neįsiklauso į specialistų patirtį.