Savo neveiklumą, nekompetenciją, o labiausiai – nesugebėjimą efektyviai ir tikslingai tęsti Andriaus Kubiliaus Vyriausybės darbų, ši valdžia nuolat bando dangstyti jau pabodusiomis ir beviltiškai skambančiomis frazėmis – A. Sekmokas pridirbo, konservatorių Vyriausybė kalta, o mes dabar taisome konservatorių „darbo broką“.
Tikslas pateisina priemones – padejavę apie sugriautus ir nustekentus energetinius projektus, daugumos iš kurių iki A. Sekmoko niekas net ir nemanė pradėti, socdemai iškilmingai perkirps keleto iš jų atidarymo juosteles, herojiškai užsidės laurų vainikus bei toliau giedos giesmes apie šalį nuniokojusius konservatorius.
Pastarosiomis dienomis viešoje erdvėje premjeras vėl eilinį kartą dejavo, esą konservatoriai neužtikrino Lietuvos – Lenkijos elektros jungties „Lit-Pol Link“ finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, todėl Energetikos ministerija vargsta ir taiso konservatorių paliktą betvarkę bei didvyriškai siekia užsitikrinti projekto finansavimą iš Europos Sąjungos kasos.
Nuosekliai apie projektą
Vyriausybei vadovaujant konservatoriams, Energetikos ministerijos pastangomis Lietuvos – Lenkijos jungties „Lit-Pol Link“ projektas buvo įtrauktas į Baltijos šalių energijos rinkos elektros energijos jungčių planą (BEMIP). 2010-2011 m. parengiamiesiems darbams iš Europos Sąjungos buvo gauta 4,3 mln. eurų parama. Tai sudarę 100 proc. lėšų, skirtų teritorijų planavimo, poveikio aplinkai vertinimo ir techninių projektų rengimo paslaugoms pirkti. A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės dėka projektas buvo įrauktas ir į Europos Sąjungos Bendrojo intereso projektų sąrašą.
Kadangi baigtinis Bendrojo intereso projektų sąrašas ir finansinės paramos biudžetas Europos Komisijos buvo patvirtintas tik 2013 metų pabaigoje, konservatorių Vyriausybei jau nebesant valdžioje. Todėl pastarajai fiziškai jau buvo neįmanoma užsitikrinti tolesnę EK finansinę paramą „Lit-Pol Link“ projektui. Tai buvo tiesioginė naujosios Lietuvos Vyriausybės užduotis.
Pagal 2013 metų balandį Europos Parlamento ir Tarybos patvirtiną reglamentą dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, „Lit-Pol Link“ įmonė, kartu su perdavimo sistemos operatoriumi LITGRID ir Energetikos ministerija, turėjo suderinti elektros jungties su Lenkija projekto investicijas ir sąnaudų pasiskirstymą su Europos Komisija bei nacionalinių reguliuotojų institucijomis. Tai buvo itin svarbus žingsnis siekiant gauti Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansinę paramą tolesniam projekto įgyvendinimui.
Energetikos ministerija miega
Pasirodo, kad nuoga tiesa yra tokia, jog „Lit-Pol Link“ projekto rengėjai – elektros perdavimo sistemos operatorius LITGRID, kurio pagrindinis akcininkas yra Energetikos ministerija su ministru J. Neverovičiumi priešakyje, nėra visiškai išpildę visų ES direktyvos reikalavimų – nėra pateikę kaštų ir naudos analizės visoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms, turinčioms tiesioginę naudą iš projekto. Taip pat nėra atliktos išsamios konsultacijos su naudą gaunančių šalių perdavimo sistemų operatoriais, todėl kyla neapibrėžtumas dėl projekto kaštų pasiskirstymo. Taigi Vyriausybė, girdamasi, jog „verčia kalnus“ energetikos sektoriuje, nesugebėjo atlikti elementarių užduočių, dėl kurių iškilo grėsmė viso projekto likimui.
2014 m. balandžio 9 d. Europos Komisija pažymėjo, kad Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius LITGRID, įgyvendindamas „Lit-Pol Link“ projektą, 2013 metais pasirašė projekto darbų rangos sutartis, kurios numato ir projekto išlaidas, o tai, anot Europos Komisijos, reiškia, jog projektas turi būti tęsiamas ir be paramos iš Europos Sąjungos fondų.
Nuolat dejuojantis premjeras
Išgirdęs nepalankų Europos Komisijos verdiktą bei matydamas aplaidumą, A. Butkevičius, vietoj to, kad imtusi ryžtingų veiksmų, vėl pradėjo graudžiai dejuoti ir kaltinti buvusią Vyriausybę.
Net ir neįsigilinusiam į energetikos problematiką žmogui aišku, kad kaltindamas A. Sekmoką ir konservatorius A. Butkevičius eilinį kartą bando dangstyti savo neveiklumą, neatsakingumą bei nekompetenciją. Būtent jis asmeniškai, kartu su energetikos ministru J. Neverovičiumi yra atsakingas už padėtį, į kurią pateko „Lit-Pol Link“ projekto finansavimas.
Lieka viltis, kad premjeras be reitingų vaikymosi pagaliau suras laiko ir realiems Vyriausybės vadovui priklausantiems darbams. Tikėkimės, kad Vyriausybė pagaliau užbaigs Lietuvai šiame projekte priklausančias vidines procedūras ir pateiks paraišką Europos komisijai. Tik tuomet mes galėsime būti tikri, kad šalis ne tik neturės problemų su jungčių finansavimu, bet ir nuosekliai žengs energetinės nepriklausomybės link.