Moterų pavardės keičiamos (suteikiamos) vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. Nr. N-2(87) nutarimu ,,Dėl moterų pavardžių darymo“, kuriame nenumatyta, kad moters gali turėti vyriškos formos pavardę (jei abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai). Tačiau yra išimtis, kuomet vyriškos pavardės įgyjimas sutampa su įstatymu ir tampa leistinas.
Pavyzdžiui, vadovaujantis minėtu nutarimu jei vyro pavardės galūnė yra –ė, pavyzdžiui Lapė, tuomet ir moteris, keisdama savo pavardę ir nenorėdama atskleisti savo šeiminės padėties, gali pasirinkti galūnę –ė.
Kiti galimi pavardės keitimo variantai pasirinkti vyriškosios pavardės formos neleidžia. Tokių būdų yra keli: vyro pavardės pasirinkimas pridedant priesagą –ienė, –(i) uvienė bei galimybė pasirinkti dvigubą pavardę, pasiliekant iki santuokos buvusią pavardę ir prie jos pridedant po santuokos pasirinktą pavardę.
Pavyzdžiui, iki santuokos moters pavardė buvo Vaitiekaitė, o sutuoktinio Valančius, tuomet pasirinkus šį pavardės keitimo būdą po santuokos pavardė galėtų būti Vaitiekaitė – Valančienė, arba Vaitiekaitė – Valančė. Tokiu būdu išlaikomas moters identitetas, be to, jei moteris išteka už užsieniečio yra galimybė pasirinkti jo pavardės formą, tačiau ji taip pat rašysis kartu su ikisantuokine moters pavarde.
Pažymėtinas ir itin retas, tačiau pasitaikantis pavardės keitimo būdas kai vyras perima moters tėvo pavardę, o moteriai ištekėjus ji pasirenka šios pavardės formą su galūne – iene ar kita.
Jei vyro pavardė yra nelietuviškos kilmės, tuomet moterų pavardės, vedamos iš nelietuviškos kilmės vyro pavardės, gali būti sudaromos laikantis tos kalbos, iš kurios kilusi vyro pavardė, taisyklių.
Pavyzdžiui, vyro pavardė Fedjedjevas: atsižvelgiant į pavardės rusišką vyro pavardės kilmę moters pavardė bus Fedjedjeva. Pasirinkus dvigubą pavardę pavardė galėtų būti, pvz., Vaitčiūtė-Fedjedjeva.
Jei vyro pavardė yra nelietuviškos kilmės ir nesugramatinta, t. y. be lietuviškos galūnės, vyro motinos ir giminės moterų pavardės taip pat, pavyzdžiui pavardė Maier: atsižvelgiant į nelietuvišką pavardės kilmę, giminės moterų pavardžių rašymo tradiciją ir žmonos pageidavimą, žmonos pavardė gali būti negramatinama, t. y. Meier arba Vaitčiūtė-Maier. Žinoma, asmens pageidavimu pavardės gali būti sudaromos ir pagal lietuvių kalbos taisykles, pvz.,Maierienė.
Atsakant į Jūsų klausimą taip pat svarbu pažymėti, kad abiems sutuoktiniams esant Lietuvos Respublikos piliečiams ne tik reikia vadovautis aukščiau nurodytu nutarimu, bet ir atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes – santuokos sudarymą užsienio valstybėje. Tokiu atveju rekomenduotina atkreipti dėmesį į po santuokos pakeistos pavardės abėcelines raides, kadangi nesant jų lietuvių abecelėje, raidė gali būti pase ar santuokos liudijime gali būti pakeista (pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2013, kurioje iš vyriškos pavardės su raide W, moters pavardę pakeitė į raidę V).
Atkreipiame dėmesį, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.