Taip pat sociologas pažymi, kad dėl rinkėjų vangumo iš dalies kalti ir patys politikai, įsiveliantys į skandalus. Dėlto mažėja visuomenės pasitikėjimas Seimu ir Vyriausybe, o tuo pačiu tirpsta ir balsuojančiųjų aktyvumas.Galiausiai, V. Gaidžio žodžiais, - rinkėjų aktyvumas, lyginant su pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos rinkimais, išblėso dėl politinių partijų nuostatų supanašėjimo, ideologinės takoskyros nebuvimo.Na, o po ilgos pertraukos susipriešinimą ir intrigą, pasak sociologo, išryškino Garliavos istorija: „Kažkada buvo Landsbergis – Brazauskas. Dabar, kai vieni už tą, kiti už tą, nėra tos įtampos ir tai galbūt mažina aktyvumą. Na, dar Kedžio istorijoje gilios emocijos – kaip religiniuose karuose. Žmonės kovoja iki galo.“

- Balandį „Baltijos tyrimų“ atliktos gyventojų apklausos rezultatai atskleidė, kad 75 proc. rinkimų teisę turinčių lietuvių pritaria galimybei balsuoti internetu. Su kuo galima sieti naujajam balsavimo būdui palankius rezultatus?

Kad būtų sudaryta galimybė balsuoti internetu pritartų 75 proc., o prieštarautų 17 proc. rinkėjų. Daug žmonių pritaria. Kodėl žmonės laikosi tokios nuomonės? Aš manau, kad Lietuvoje internetas suvokiamas kaip labai geras dalykas.Jeigu kalbėt apie žiniasklaidą, „Eurobarometro“ duomenimis, spauda nėra pasitikima. Radiju ir televizija pasitikėjimas geras – Europos Sąjungos vidurkis. Pasitikėjimo internetu vidurkis yra aukštesnis negu Europos Sąjungos. Lietuva išsiskiria iš bendro fono. Kodėl išsiskiria? Vyresni žmonės pasitiki savo anūkais, vaikais. Mato, kad jie internetu naudojasi ir tas yra gerai. Internetu palaikomas ryšys su užsienyje gyvenančiais giminaičiais. Tokių atvejų yra labai daug. Visa tai aktualizuojasi – internetas suvokiamas teigiamai. Internetu baluoti būtų tiesiog patogiau. Kai kas kartais serga, kai kas neturi laiko, ypač jaunimas. Neįgaliesiems sunkiau nueiti į rinkimų apylinkę. Visa tai lemia, kad žmonės nori (internetinio balsavimo – DELFI).

- Galbūt gyventojų nuomonė apie internetinį balsavimą ateityje gali pasikeisti? Kas labiausiai prisideda prie jos formavimo?

Aš nemanau, kad ta nuomonė yra labai stipri, kad ji išdiskutuota, kad ji niekada nepasikeis. Dėlto aš nesu tikras. Nuomonė turi susiformuot debatų metu. Reikia užsigrūdint, kad ji nesikeistų. Jeigu būtų pora laidų, kuriose butų parodomos balsavimo internetu grėsmės, pateikta baisių pavyzdžių, ta nuomonė galėtų ir pasikeist. Ji gali ir į kitą pusę pasisukt.Vis dėlto, manau, ta nuomonė nepasisuks, jeigu bus aiškiai išsakytos garantijos, kad čia negali būt kokių tai piktnaudžiavimų. Politikai geriau žino tas technologijas, kaip tai galima padaryt. Perbalsavimas žmones įtikintų ir nuramintų. Dėl serverio apsaugos, manau, įtikint būtų sunkiau. Kadangi kalbama apie hakerių atakas. Čia yra kebliau.
Vladas Gaidys
Kad būtų sudaryta galimybė balsuoti internetu pritartų 75 proc., o prieštarautų 17 proc. rinkėjų. Daug žmonių pritaria. Kodėl žmonės laikosi tokios nuomonės? Aš manau, kad Lietuvoje internetas suvokiamas kaip labai geras dalykas.
Žinoma, internetinio balsavimo mažiau baiminamasi demokratinėje šalyje. Jeigu autoritariniai režimai, tarkim, Aleksandras Lukašenka sugalvotų, kad reikalingas internetinis balsavimas ir aiškintų, kad tai labai gerai, atpigins viską, visi žmonės galės balsuot, kažin ar pas mus būtų pasitikima tokio balsavimo rezultatais. Panašiai būtų ir Venesueloj, Šiaurės Korėjoj. Daug lemia pasitikėjimas valdžios struktūrom.

- Norint įdiegti naująjį balsavimo būdą, nemažiau svarbus ir pasitikėjimas Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK). Koks jis šiuo metu?

Per 20 metų nepamenu, kad butų buvę piketų ar demonstracijų dėl įvykusių neteisingų rinkimų, neteisingo balsų suskaičiavimo. Atrodo, kad rinkimų komisija pasitikima, bet negaliu nei paneigt, nei patvirtint.

- Ar palanki gyventojų nuomonė internetinio balsavimo atžvilgiu leidžia manyti, kad jam jau pasiruošta?

Manau, kad internetizacijos lygis pakankamai aukštas. Interneto prieigą turi 55 proc. namų ūkių. Tai ne Vakarų Europa, bet pakankamas dydis. Internetas – masinis. Žmonės nori balsuot internetu arba sutinka, kad būtų sudaryta galimybė. Dalis tikrai balsuotų. Didelė pergalė, kad tokiu būdu sugrąžinsim emigravusius tautiečius – bent jau psichologine prasme. Šiuo metu aplinkybės palankios internetiniam balsavimui.O apie saugumą aš pats norėčiau sužinot daugiau. 2008 metų Elektroninio balsavimo galimybių studijoj siūloma pirma vienoj apygardoj išbandyti (internetinį balsavimą – DELFI), pažiūrėt, kokių problemų iškils.

- Ar pritariate šiai rekomendacijai?
Pirmiausia aš norėčiau būt labiau informuotas apie techninę pusę. Tos informacijos man nepakanka. Norėčiau žinot, kas yra planuojama ir kaip tą realizuot. Kai gausiu informaciją, tada mąstysiu ar geriau pradėti nuo vienos apygardos, ar iškart nuo visos Lietuvos. Matyt, tai priklausytų nuo kainos. Jeigu įdiegt sistemą vienoj apygardoj kainuos tiek, kiek ir visoj Lietuvoj, matyt, aš tada irgi pritarčiau, kad geriau iškart visoj Lietuvoj.

- Ar sutinkate su nuomone, kad balsavimą internetu dažniau rinktųsi aukštesnio išsilavinimo, didesnes pajamas gaunantys ir mieste gyvenantys žmonės?

Taip, žinoma. Balsuotų jaunesni žmonės, kuriuos sena sistema truputį atstumia. Tos salės kažkur mokyklose, gal ne visai šiuolaikiška aplinka, gal ir eilės susidaro, tos kabinos – visa tai yra senoviška, nepatrauklu. Žmonės visai kitaip gyvena. Balsavimas internetu jiems būtų pažįstamas dalykas, savas dalykas, puikus dalykas. Jaunesni, išsilavinę, labiau kvalifikuoti žmonės aktyviau dalyvautų rinkimuose. Tai būtų visai neblogai. Tačiau kiekvienas dalykas be teigiamos pusės turi ir kitą. Ateiti į rinkimus reikia pastangų: gal lietus lyja, o gal galvą skauda. Todėl ateina aktyvesni žmonės, kuriems rūpi ateitis, perspektyvos. Fiziniai veiksmai atsijoja pasyvius žmones. Jeigu reiktų paspausti vien tik pultą, rinkimuose dalyvautų mažiau aktyvūs žmonės. Gal jų nuomonė labiau atsitiktinė – nesubrandinta, neišdiskutuota.Įsivaizduoju situaciją, kad „Facebook“ atsiranda kreipimasis: žmonės, būkit geri! Mano draugas prarado pinigus, katytė serga, jam reikia būtinai į Seimą patekt, kad 4 metus turėtų garantuotą uždarbį. Nebūkit tinginiai, paspauskit mygtuką! Galėtų būti toks ar panašus kreipimasis. Tokių širdingų pajuokavimų galėtų būti. Kad mažiau aktyvūs dalyvaus, tai tikrai. Ar tai gerai? Gal balsuojantys pradėtų labiau domėtis?

- Kaip manote, partijoms, nepritariančioms internetinio balsavimo galimybei, labiau rūpi realios naujos balsavimo sistemos grėsmės, ar jos veikiau baiminasi elektorato pokyčiais?

Nesu tikras. Ir tas, ir tas gali turėt įtakos. Jauni, išsilavinę rinkėjai labiau balsuotų už liberalias partijas. Konservatyvesnės partijos rūpinasi ir dėl kitų dalykų – saugumo, rūpinasi, kad užsienio jėgos neįlystų į serverius, nesumanipuliuotų. Konservatyvesni žmonės rūpinasi teisiniais aspektais: ar čia vienodos sąlygos yra pagal Konstituciją. Gali būt ir kitų priežasčių – ne tik elektoratas.

- Ar partijų parama internetinio balsavimo įdiegimui gali turėti įtakos rinkėjams sprendžiant už kurią politinę jėgą balsuoti?

Nemanau, kad šitie dalykai kažką labai lemia. Juo labiau, kad internetinio balsavimo kritika įvyniota į kažką. Internetinis balsavimas nėra kažkokia aktualija, kaip kainos už šildymą rudenį.

- Lietuvoje bandant įteisinti internetinę bankininkystę taip pat girdėjosi skeptikų gąsdinimų dėl naujosios sistemos tariamo nesaugumo. Galbūt lietuviai iš prigimties naujoves linkę vertinti kritiškai?

Ar lietuviai turi kokių išskirtinumų, lyginant su kitom tautom? 60 proc. lietuvių yra gimę kaime. Kaimo gyvenimo būdas per šimtmečius suponavo atsargumą, tradicijas. Tai labiau būdinga kaimo gyvenimo būdui negu miesto žmonėms.
Vladas Gaidys
Visam pasauly jaunimas balsuoja mažiau negu pensininkai. Čia yra bendri dėsningumai. Priežastys yra kelios. Jauni žmonės judresni, turi daugiau reikalų. Jaunimas turi didesnių problemų ir didesnių tikslų nei visi kiti – sukurt šeimą, meilė. Tai svarbiau už rinkimus. Taip pat svarbu ir karjera
Kokie atsargumo pavyzdžiai? 1990 metais didelei daliai lietuvių labiau imponavo reformos, žengiančios žingsnis po žingsnio. Tarkim, Estijoj dauguma pasisakė už radikalias reformas – padarom skausmingai, bet greitai.Tačiau tai būdinga senesnei kartai. Jaunimas iki 30 metų nesiskiria nuo kitų šalių jaunimo pagal technologines naujoves: ar tai čekai būtų, ar anglai būtų. Tie, kam virš 40, mieliau eitų prie balsadėžių. Jie gali būti už internetą, bet patys tokiu būdu nebalsuos. Jaunesni lengviau priima inovacijas.Estus vadiname lėtapėdžiais, tačiau internetinį balsavimą jie įdiegė pirmieji pasaulyje...Estijoje priimta valstybinė politika, skatinanti visur diegti naujausius pasiekimus. Visur, visada ir visi turi tuo vadovautis. Daugybėj sričių Estija pasiekė modernizaciją. Tuo požiūriu mes lėtapėdžiai. Jie mus aplenkė tikrai. Jie sukūrė įvaizdį, kad Estija tuo požiūriu yra pati moderniausia šalis.

- Kodėl Lietuvoje toks mažas rinkėjų aktyvumas?

Šalyse, kuriose labai dideli balsavimo rodikliai, vykdoma truputi kitokia apskaita: užregistruojami apygardos gyventojai ir tie, kas ten gyvena, gauna kvietimus. Atkrenta išvažiavę, kitur gyvenantys – aktyvumas yra didelis.Yra ir fizinės, ir psichologinės priežastys. 1989 – 1990 m. buvo aiškios takoskyros (už ką, kodėl). Vieni taip, kiti taip – už nepriklausomybę, už laisvą ekonomiką. Šiuo metu gal tų takoskyrų mažiau. Partijos viena nuo kitos ne taip skiriasi – ne taip paprasta išsiaiškint pozicijų skirtumus. Internetinis balsavimas aktyvumą padidintų ir dėl fizinių, ir dėl psichologinių priežasčių.

- Ar nemanote, kad rinkėjų aktyvumui įtakos turi nepasitikėjimas Seimu ir Vyriausybe? Gal ir politikai, neišvengiantys skandalų, dėl to kalti?

Matyt, kad taip. Pasitikėjimas Seimu, kitomis institucijomis yra stebėtinai mažas. Prisimenu, kad naujai išrinktas Seimas, tik suformuota Vyriausybė, turėdavo pakankamai didelį pasitikėjimą. Artėjant rinkimams jis mažėdavo. O dabar tik išrinktas Seimas turi giliai neigiamą vertinimą. Jaučiamas nusivylimas ne konkrečiu Seimu, bet Seimu kaip institucija.

- Dalis valstybių svarsto, kad rinkėjų aktyvumo rodiklį pagerintų sankcijos – iš nebalsuojančiųjų kuriam laikui atimant teisę rinkti. Gal apie tai vertėtų pagalvoti ir Lietuvai?

Šalys, kuriose imamasi sankcijų, labai padidina aktyvumą, bet aš prieš sankcijas, baudimus, ypač Lietuvoj. Šveicarijoj būstai akmeniniai, žmonės kartomis gyvena, stabilu, bet žmogus neina į rinkimus. Kodėl tu neini į rinkimus?Daug lietuvių išvažiavo į užsienį, žmonės dirba keliuose darbuose, savo butą išnuomoja (įleidžia studentą, o patys sode gyvena) – ar jie gauna lapelį (kvietimą balsuoti – red. pastaba), ar negauna. Žmonės turi tiek visokiausių problemų (teisinių, buitinių) – ne kaip šveicarai. Dar čia kamuot... Aš nenorėčiau, aš nesutikčiau.Kai kam troleibuso bilieto kaina gali turėt įtakos. Jeigu senas žmogus didžiąją dalį pajamų sumoka už šildymą, litas ar du gali būti svarbus dalykas. Iš principo tie, kurie atėjo, tie sprendžia. Yra paradoksas. Internetinis balsavimas tai palengvintų. Aš už tai.

- Praėję Prancūzijos prezidento rinkimai pasižymėjo aktyvumu – prezidentą rinko maždaug 80 proc. rinkimų teisę turinčių prancūzų. Kodėl toks didelis kontrastas tarp Lietuvos ir Prancūzijos?

Prancūzijoj kai vyksta rinkimai, jų aidas net iki Lietuvos ateina: vieni už tą, kiti už tą, čia dešinieji, čia kairieji. Ten ganėtinai ryški takoskyra – kone futbolas. Pas mus gal ne tiek susipriešinusi visuomenė. Kažkada buvo Landsbergis – Brazauskas. Dabar, kad vieni už tą, kiti už tą – nėra tos įtampos ir tai galbūt mažina aktyvumą. Na, Kedžio istorijoje gilios emocijos – kaip religiniuose karuose. Žmonės kovoja iki galo.

- Vakaruose aktyviau nei jaunimas balsuoja pensininkai. Lietuva nėra išimtis. Ar verta dėlto nerimauti?

Visam pasauly jaunimas balsuoja mažiau negu pensininkai. Čia yra bendri dėsningumai. Priežastys yra kelios. Jauni žmonės judresni, turi daugiau reikalų. Jaunimas turi didesnių problemų ir didesnių tikslų nei visi kiti – sukurt šeimą, meilė. Tai svarbiau už rinkimus. Taip pat svarbu ir karjera.Antras dalykas, jaunimas žymiai mažiau priklausomas nuo valdžios sprendimų. Nuo jo paties priklauso, kuo jis bus, kiek jis uždirbs. Pensininkas labiau priklausomas. Ji negali kažkur nuvairuot – jis gauna pensiją ir moka už šildymą. Valdžios sprendimai jam žymiai svarbesni. Jis turi žymiai daugiau laiko domėtis debatais.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (60)