Iš viso bandomajam žygiui šįmet buvo atrinkti 77 dalyviai, tačiau iš jų į ekspedicijas Tomsko srityje Rusijoje ir Tadžikijoje vyks 24 žmonės.
Tvarkė kapinaites ir bunkerius
Žygio Aukštaitijos miškais tikslas buvo ne tik atrinkti dalyvius į būsimas ekspedicijas, bet siekta ir aptvarkyti išlikusius partizanų bunkerius.
Kaip žinoma, sovietams okupavus Lietuvą mūsų šalyje iki pat 1953-iųjų tęsėsi partizaninė kova, kuri galiausiai buvo užgniaužta. Tačiau partizanų pasipriešinimas, kuris kartais vertinamas nevienareikšmiškai, laikomas kovos už nepriklausomybę simboliu, mat Lietuvos karinės pajėgos, politikų sprendimu, sovietų okupacijai nepasipriešino.
„Šeštadienį aptvarkėme vienas kapinaites ir paskui miškuose sutvarkėme tris partizanų bunkerius. Nudažėme kryžius, apgrėbliojome, iškirtome medžius aplinkui, šakas, krūmus, surinkome ir išnešėme šiukšles, sutvarkėme visą aplinką. Bet vienoje vietoje nuėjome prie bunkerio, kuris realiai buvo atstatytas, bet būriui žmonių užlipus ant to bunkerio, jis įlūžo ir žmonės įkrito į tą bunkerį“, - pasakojo vienas žygio dalyvių Rytis Rakauskas.
Pasak pašnekovo, iš pradžių žygio vadovai nutarė nustebinti žygeivius ir pasislėpė imitacinio bunkerio angoje. Žmonių būriui priartėjus prie angos, pasislėpusieji staiga iššoko norėdami juokais išgąsdinti žygio draugus. Vėliau iki dešimties žmonių būrelis paėjėjo kiek arčiau angos, ir lentos, kurios buvo užpiltos žemėmis ir atstojo imitacinio bunkerio lubas, susmego.
Kryčio aukštis apytiksliai prilygo statistinio žmogaus ūgiui, tad didesnių sužeidimų buvo išvengta.
Žygis sunkus, bet įveikiamas
Šįmet „Misijos Sibiras“ bandomojo žygio dalyviai ėjo Aukštaitijos miškais, kur pėdino partizanų takais – jie aplankė keturias šiose vietovėse veikusias partizanų kovos apygardas: Algimanto, Vytauto, Vyčio ir Didžiosios kovos.
Žygis pradėtas Anykščiuose, kur žygeivius pasveikino Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius. Pirmąją dieną per apytiksliai dešimt valandų žygio dalyviai nuėjo 35 kilometrus, antrąją – apie 17 kilometrų.
Šeštadienį žygeiviai ėjo ir miškais, ir keliais, brido per Virintos upelį ir į savo stovyklavietę atžygiavo jau temstant. Tuomet žmonės turėjo pasirūpinti malkomis laužui, pasistatyti palapines, vėliau jų laukė pokalbiai apie projekto „Misijos Sibiras“ prasmę bei sumanymo pradžią, prie laužo dainuotos partizanų dainos.
Kitą dieną – sekmadienį – ėmė lyti, tad žygio sąlygos tapo kiek sudėtingesnės, nors didžiosios dalies žygio dalyvių neišgąsdino. Kaip DELFI pasakojo R. Rakauskas, dėl įvairių priežasčių iš žygio pasitraukė tik keletas žmonių, visi kiti sukaupė stiprybę ir sekmadienį popiet baigė žygį Molėtų rajone prie Alantos dvaro Naujasodyje.
„Žygis tikrai nelengvas. Ėjo dvyliktokų, ėjo dėstytojų – ir beveik visi įveikė, nors žygis pakankamai sunkus. Jeigu kojų netrina, esi patogiai apsiavęs, tai, žinoma, įveiksi, bet kojos pavargsta bet kokiu atveju“, - pasakojo jau antrąkart į tokį žygį išsiruošęs R. Rakauskas.
DELFI primena, kad Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) ekspedicijas į Sibirą ir kitas lietuvių tremties vietas rengia jau šeštus metus. Šįmet ekspedicijos dalyviai patrauks į Rusijos Tomsko sritį ir Tadžikiją.