1413-1414 bei 1421 vykdamas į Rytų Europą, lankėsi ir Lietuvos DK. Pirmąjį kartą į Lietuvą užsuko pasibaigus kryžiaus žygiui, kuriame dalyvavo, prieš Lenkiją. Per Neringą ir Klaipėdą nuvykęs į Livoniją, o iš ten pasuko į Novgorodą ir Pskovą. Tačiau kaip kryžiuočių ordino atstovas pskoviečių nebuvo svetingai sutiktas ir net turėjo bėgti. Grįžęs į Livoniją, atgal keliavo jau pro Lietuvos DK. Jo kelionės maršrutas ėjo per Vilnių, Trakus ir Kauną. Susitiko ir su Lietuvos dk Vytautu.
Antrosios kelionės metu atliko Anglijos karaliaus Henriko V diplomatinę užduotį. Su misija lankėsi pas Lietuvos ir Lenkijos valdovus Jogailą ir Vytautą, Bizantijos imperatorių Manuelį II, kviesdamas juos prisidėti prie platesnio masto kryžiaus žygio į Palestiną. Su Lietuvos dk Vytautu susitiko Palenkėje, Kremenece, kur Lietuvos valdovas taip pat priėmė Pskovo ir Novgorodo pasiuntinybes. Ž. de Lanua teigė, jog jam, vykstančiam toliau į Turkiją, Vytauto raštininkai surašė tarpininkavimo raštus totoriškai, rusėniškai ir lotyniškai. O iš Lietuvos dk gavo ir nemažai vertingų dovanų.
Savo keliones Ž. de Lanua aprašė išlikusiuose memuaruose: Les Plerinages de Surye et de Egipte, (publikuoti 1826, 1842 ir vėliau). Kelionės į Baltijos regioną ir Maskvą atsispindėjo jo darbe – Voyages et Ambassades, (publikuotas 1840 ir vėliau). Nors kelionių aprašymuose Lietuvai nėra skirta itin daug vietos, tačiau jo pateiktos žinios apie valdovo dvaro gyvenimo ypatybes, Vilniaus pilių aprašymai, gyventojus ir kt. itin vertingi.
Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis. © Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija