„Šiuo metu Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuojame keturias naujas kovines grupes. Tačiau neprognozuoju kokių nors (Aljanso viršūnių) pareiškimų apie kokias nors papildomas priemones“, – per spaudos konferenciją Briuselyje sakė generalinis sekretorius.
Sprendimas sustiprinti NATO rytinio sparno gynybą buvo priimtas pernai per Varšuvoje vykusį Aljanso viršūnių susitikimą. Buvo nutarta, kad Lenkijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje bus dislokuoti keturi priešakiniai NATO pajėgų batalionai, kai įsiplieskus konfliktui Ukrainoje padidėjo potencialios Rusijos agresijos grėsmė.
„NATO svarbu pasiųsti žinią: nesiekiame konfrontacijos su Rusija. Nenorime išprovokuoti konflikto; iš tikrųjų mūsų buvimas skirtas užkirsti kelią konfliktui“, – pabrėžė J.Stoltenbergas.
Aljanso vadovas pridūrė, kad bloko veiksmai yra „pasverto gynybinio pobūdžio“, reaguojant į Rusijos politiką Ukrainos atžvilgiu. Jis pridūrė, kad iki konflikto Ukrainoje NATO neaptarinėjo galimybės dislokuoti Baltijos šalyse ir Lenkijoje Aljanso kovinių dalinių.