VTEK G. Kėvišui nepalankų sprendimą priėmė vienbalsiai. VTEK taip pat rekomendavo G. Kėvišui skirti tarnybinę nuobaudą.

„Komisija šiandien nusprendė, kad G. Kėvišas pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą bent trim aspektais. Pirma, spręsdamas klausimus, susijusius su savo sūnaus vadovaujama bendrove „Riverside music LTD“, taip pat spręsdamas klausimus, susijusius su viešąją įstaiga „Vilniaus festivaliai“, kurioje jis dirba ir iš jos gauna pajamų.

Antra, sudarydamas sutartis su viešąją įstaiga „Vilniaus festivaliai“, taip pat pažeidė įstatymą. Trečia, nedeklaravo ryšio su UAB „Riverside music LTD“, – po posėdžio žurnalistams sakė laikinai VTEK pirmininko pareigas einantis dr. Virginijus Kanapinskas.

Komisija siūlo, kad kultūros ministrė G. Kėvišui skirtų drausminę nuobaudą ir spręstų „nuolatinio interesų konflikto situaciją“. V. Kanapinsko aiškinimu, G. Kėvišo pareigos ir ryšiai su minėtomis bendrovėmis kelia nuolatinio interesų konflikto situaciją.

Virginijus Kanapinskas
Nors G. Kėvišas aiškindavo nusišalindavęs pasirašant sutartis su sūnaus bendrove „Riverside music LTD“ ir „Vilniaus festivaliais“, VTEK aiškina, kad jis sudarinėjo repertuarus, pasirašinėjo sutartis, vykdavo į komandiruotęs ir derėjosi dėl koncertų. „Nusišalino ne nuo visų veiksmų, tarpiniai veiksmai buvo atlikti, nuo kurių jis nenusišalino“, – aiškino VTEK vadovas.

VTEK tyrimo duomenys rodo, kad G. Kėvišas veikia nuolatinėje viešųjų ir privačių interesų kolizijoje. „Jo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir atlygintinų paslaugų teikimas koncertų organizavimu bei tarpininkavimu užsiimančioms jo sūnaus vadovaujamoms bendrovėms UAB „Riverside music“ ir „Riverside music Ltd“ kelia tiesioginę bei nuolatinę interesų konfliktų grėsmę G. Kėvišo tarnybai. Nešališkumo kontrolės užtikrinimui kelia kliūčių tokia LNOBT generalinio direktoriaus veikla, kai su jo privačiais interesais susiję reikalai – kontaktai su užsienio atlikėjais bei meno kolektyvais – tvarkomi jo tarnybinių komandiruočių užsienyje metu, o susitarimai sudaromi žodžiu ar galbūt kitais neformaliais būdais",- teigiama VTEK pranešime žiniasklaidai.

Pats G. Kėvišas posėdyje nedalyvavo. Jam atstovavo advokatas, neseniai konkursą į Registrų centro vadovus laimėjęs Gintautas Bartkus.

Po posėdžio G. Bartkus sakė, kad VTEK sprendimą G. Kėvišas greičiausiai skųs teismui.

„Klientas su tuo tikrai nesutinka, mano, kad tai nesisteminiai pažeidimai, kadangi dauguma Lietuvoje organizuojamų festivalių organizuojami būtent tokiu būdu. Būnant nuosekliems, matyt, reikėtų kalbėti ir apie visus kitus festivalius, pradėkim nuo kitų „Vilniaus festivalių“ ir taip pat, matyt, padaryti tokią išvadą, kad veikla netinkamai organizuojama“, – į Kultūros ministerijos pastabą, kad pažeidimai sisteminiai, reagavo G. Bartkus. Jis taip pat nesėkmingai siekė, kad VTEK klausimą svarstytų uždarame posėdyje.
Gintautas Bartkus, E. Kurausko nuotr.

Ministerija spręs dėl nuobaudos

„Ministrė laukė VTEK nuomonės, dabar ji susipažins su gauta išvada ir priims sprendimą. Ministerijoje dirbusi komisija yra pateikusi savo išvadas, aš negaliu komentuoti, kol mes sprendimo nesame gavę ir ministrė neįvertino visų aplinkybių“, – po posėdžio dėstė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.

Gintautė Žemaitytė (kairėje)
„Dirbdamas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, jis stengėsi surengti renginius „Vilniaus festivaliams“, ir tai buvo daroma nuolat“, – sakė G. Žemaitytė.

G. Žemaitytės aiškinimu, nusišalinimai būdavo atliekami pagal tvarką, bet buvo formalūs: renginiai būdavo planuojami iš anksto, tam ruošdavosi visas teatras ir suku tikėtis, kad pavaldūs žmonės gali nepatvirtinti G. Kėvišo planų ir nepasirašyti sutarčių.

G. Žemaitytės aiškinimu, G. Kėvišas į daugelį komandiruočių keliaudavo kaip LNOBT direktorius, o ten būdamas atlikėjus veždavo tiek į LNOBT, tiek į „Vilniaus festivalį“.

Kultūros viceministrės nuomone, G. Kėvišo veiksmai padarė didelę reputacijos žalą ne tik teatrui, bet ir visam kultūros laukui. „Antra vertus, tai labai svarbi gijimo, skaidrinimosi proceso dalis, tikime, kad po truputį tokių situacijų nebebus“, – kalbėjo G. Žemaitytė.

Tyrimą atliko po P. Urbšio ir L. Ruokytės-Jonsson pranešimų

Komisija tyrimą atliko Seimo nario „valstiečio“ Povilo Urbšio ir kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson atsiųstų pranešimų pagrindu.

Remdamasi šia informacija, VTEK tyrė G. Kėvišo tarnybinius veiksmus dėl 2014-2017 metais LNOBT planuotų ar surengtų muzikinių renginių. Komisija aiškinosi, ar teatro vadovas nesupainiojo interesų, kai pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G. Kėvišo sūnaus Martyno įmone „Riverside music LTD“.

G. Kėvišo nusišalinimą ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba vadino nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos.

G. Kėvišas bendrovėje „Riverside music LTD“ dirba konsultantu.

Naujausios informacijos G. Kėvišas viešai nepateikia, tačiau 2015-aisiais atnaujintoje interesų deklaracijoje nurodo, kad 2010-aisiais jis iš konsultacinės veiklos sūnaus įmonės gavo beveik 607 tūkst. eurų.

Prezidentės, premjero ir kultūros ministrės pasitikėjimą praradęs G. Kėvišas kovo pabaigoje paskelbė nesitrauksiąs iš pareigų.

Prieš keletą savaičių L. Ruokytė-Jonsson pasirašė įsakymą, kuriuo naikinami pernai rugsėjį vykusio konkurso į LNOBT generalinio direktoriaus pareigas rezultatai. Šį konkursą buvo laimėjęs ilgametis teatro vadovas G. Kėvišas.

Konkursas skelbtas dabartinei G. Kėvišo kadencijai dar nesibaigus – likus metams iki jos pabaigos šių metų liepą. Konkurso vertinimo komisijai vadovavo tuometinis kultūros ministras „darbietis“ Šarūnas Birutis.

Kirto 10 G. Kėvišo pavaldinių

VTEK trečiadienį taip pat nusprendė, jog šie dešimt vadovaujančias pareigas šiuo metu einančių LNOBT darbuotojų pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimą.

Šia asmenys nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo privačių interesų: generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai ir meno reikalams Laima Vilimienė, Renginių organizavimo skyriaus vadovas Artūras Alenskas, Viešųjų pirkimų skyriaus vadovė Zita Lukšienė, Gamybinių dirbtuvių tarnybos vadovas Valdas Vėlyvis, Įrengimų tarnybos vadovas Darius Bačius, vyriausiasis administratorius bei Žiūrovų aptarnavimo tarnybos vadovas Audrius Kundrotas, Reklamos ir leidybos tarnybos vadovė Janina Stankevičienė, Personalo skyriaus vadovė Inga Navickienė, Meninės pastatymų tarnybos vadovas Viktoras Vyskupaitis ir vyriausioji buhalterė Sigita Laurinkevičiūtė.

Tyrimą VTEK atliko savo iniciatyva po to, kai patikrino, kaip šie valstybės biudžetinėje įstaigoje dirbantys ir administravimo įgaliojimus turintys asmenys vykdo privačių interesų deklaravimo pareigą. Tyrimo metu nustatyta, jog dauguma iš jų privačių interesų deklaracijas pavėlavo pateikti beveik penkerius metus. Tačiau visi jie deklaracijas pateikė tik šių metų balandį arba gegužę – VTEK jau atliekant tyrimą. Kai kurie iš šių vienuolikos darbuotojų LNOBT dirba daugiau nei 10 metų, kai kurie – daugiau nei 20 metų.

Minėtą reikalavimą pažeidę valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami.

Dar vienas tyrimas dėl G. Kėvišo

VTEK trečiadienį pradėjo dar vieną tyrimą dėl G. Kėvišo elgesio.

Bus aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, reglamentuojančių šio įstatymo vykdymo kontrolę. Įstatyme nustatyta, jog kontroliuoti, kaip valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys vykdo šio įstatymo nuostatas, turi ir atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai.

Šį tyrimą VTEK pradėjo savo iniciatyva, įvertinusi situaciją, jog dešimt vadovaujančias pareigas užimančių LNOBT darbuotojų pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimą nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus.