DELFI nutarė palyginti konservatorių, socialdemokratų ir valstiečių žaliųjų reitingus kadencijos pradžioje, kai kiekviena iš partijų buvo pagrindinė valdančiosios koalicijos grandis.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai valdžioje buvo 2008-2012 m. sudarę koaliciją su Liberalų sąjūdžiu ir dabar jau gyvasties kvapą išleidusia Tautos prisikėlimo partija.

Socialdemokratai koalicijai su Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumu“ vadovavo 2012-2016 m.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 2016 m. sudarė valdančiąją daugumą su socialdemokratais.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ duomenimis, 2017 m. gegužės mėnesį Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingas siekė 17,2 proc., kai skaičiuojami tik nuomonę turintys respondentai. Pastaruoju metu valstiečių žaliųjų populiarumas pastebimai menksta, nors ši partija išlieka populiariausia Lietuvoje.

Valdančiųjų partijų populiarumas paprastai mažėja bėgant laikui. Tai natūrali tendencija, nes paprastai po rinkimų gyventojai turi daug lūkesčių, bet politikai nebūtinai geba juos atliepti. Vis tik valstiečiai žalieji žemyn ritasi su pagreičiu.

Iškart po Seimo rinkimų valstiečiai buvo populiaresni nei socialdemokratai praėjusios kadencijos metu, bet dabar situacija prastėja.

„Vilmorus“ direktorius, sociologas Vladas Gaidys teigia, kad valstiečių žaliųjų reitingai krinta dėl kelių faktorių.

„Kiekvieną mėnesį jie atneša šurmulio vis iš kitos pusės. Metų pradžioje iš Seimo išėjo Greta Kildišienė: skambėjo ir partija, ir G. Kildišienė, ir partijos pirmininkas. Dabar, mano požiūriu, prisidėjo Darbo kodeksas. Gal tas Darbo kodeksas ir geras, bet jo įvaizdis prastas. Jeigu premjeras būtų paskyręs bent 15 minučių per televiziją kreipimuisi į Lietuvos žmonės, jeigu paaiškintų, ką reiškia tie lankstūs darbo santykiai, tada gal viskas būtų kitaip. Darbo kodeksas ir socialdemokratams davė smūgį per rinkimus", - sakė sociologas.

„Antras aspektas yra šildymo lengvatos. Galbūt ateityje tai užsimirš, bet apklausa sutapo su diskusijomis dėl šios lengvatos. Šildymo lengvatos atsisakymas toks dalykas, kuris nėra populiarus. Jeigu maisto kainą gali pakoreguoti, pirkti kitus produktus, nueiti į kitą parduotuvę, tai su šildymu nieko nepadarysi, žmogus toks bejėgis. Vieni nepatenkinti, nes jiems bus nubraukta lengvata, kiti nepatenkinti, kad jiems teks prašyti pažymų, paramos", - pridūrė V. Gaidys.

Kaip žinoma, valdantieji siūlo atsisakyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui ir karštam vandeniui. Standartinis tarifas šiuo metu siekia 21 proc., lengvatinis – 9 proc.

Trečias aspektas, kuris kenkia valstiečiams, pasak V. Gaidžio, yra diskusijos dėl alkoholio kontrolės. Remiantis sociologu, apskritai visuomenė remia ribojimus alkoholiui ir tai buvo viena priežasčių, lėmusių Valstiečių ir žaliųjų sąjungos laimėjimą Seimo rinkimuose. Tačiau vienos priemonės žmonėms yra priimtinos, o kitos - ne.

„Pavyzdžiui, pritaria laiko ribojimui ir reklamos draudimui. O kainų kėlimui nepritariama“, - sako V. Gaidys.

Apklausos rodo, kad žmonėms nepatinka ir valdančiųjų planai sutrumpinti mokinių atostogas.

Nepaisant populiarumo mažėjimo, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga išlieka labiausiai vertinama partija, premjeras Saulius Skvernelis vis dar yra populiarus, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga irgi labiau vertinamas teigiamai nei neigiamai.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingas kadencijos pradžioje

Socialdemokratų populiarumas 2012-2016 m. kadencijos pradžioje menko labai nežymiai, kur kas mažiau nei šiuo metu valstiečių.

Pavyzdžiui, 2013 m. gegužę socialdemokratų reitingas siekė 29,3 proc., kai skaičiuojami tik nuomonę turintys respondentai.

Sociologas V. Gaidys teigia, kad socialdemokratų premjeras laikėsi atsargumo politikos: visos problemos buvo palydimos teiginiais, kad šiuo metu situacija yra analizuojama arba kad bus kuriama darbo grupė, kuri pateiks pasiūlymus.

„Kiek pamenu tą laikotarpį, tai socialdemokratų valdžia žmonėms po buvusios valdžios patiko savo neskubėjimu, atsargumu, kuris po kelerių metų peraugo į baikštumą ir neveiklumą. Bet iš pradžių į bet kurią problemą buvo reaguojama, kad reikia sudaryti komisiją, aptarti, pagalvoti. Viskas daroma atsargiai. Vadinamoji „naktinė reforma“ buvo tiek palikusi įspūdį, kad vertinama buvo viskas, kas daroma priešingai. Pirmininkas irgi buvo paprastas, nearogantiškas. Tik paskui viskas peraugo į šaržą, bet pradžia buvo tokia", - pasakoja V. Gaidys.

„Naktine reforma“ vadinama konservatorių 2008-2012 m. vykdytos priemonės, apkarpiusios išlaidas, išmokas ir viešojo sektoriaus darbo užmokestį.

Pašnekovas taip pat priminė, kad 2013 m. Lietuva jau buvo daugiau ar mažiau išsikapsčiusi iš ekonominės krizės, todėl visuomenės lūkesčiai augo ir viltys augo. Tai galėjo lemti socialdemokratų reitingų laikymąsi.

Socialdemokratų reitingas kadencijos pradžioje

Bet prasčiausiai vertinama valdančioji partija vadovavimo koalicijai metu buvo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. 2009 m. gegužės mėnesį jų reitingas sekė vos 13,4 proc., kai skaičiuojami tik nuomonę turintys respondentai. Žinoma, reikia prisiminti, kad tie metai Lietuvai apskritai buvo labai sunkūs: siautė ekonominė krizė, valdžia karpė pensijas, viešojo sektoriaus darbo užmokestį ir išmokas, rekordiškai smuko šalies BVP, o tų pačių metų sausio mėnesį buvo įvykusios riaušės prie Seimo.

Tėvynės sąjungos reitingas kadencijos pradžioje