„Mes norime įtvirtinti visų lygybę prieš įstatymą, tiek skirtingų lyčių poros, tiek tos pačios lyties poros turi turėti galimybę įvertinti partnerystę“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė liberalė Aušrinė Armonaitė.

Kita Civilio kodekso pataisos iniciatorė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad siūloma įteisinti šiuo metu Lietuvoje plačiai paplitusią gyvenimo nesusituokus formą.

„Partnerystės įteisinimas nepablogintų niekieno padėties, bet smarkiai palengvintų daugeliui žmonių (gyvenimą – BNS)“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Liberalų siūlymu, partnerystės faktas būtų fiksuojamas dviem būdais: pas notarą registravus partnerystės faktą arba partneriams kartu pragyvenus ilgiau kaip metus.

„Apie šimtas tūkstančių Lietuvoje gyvenančių porų šiuo metu gyvena nesusituokusios ir kas trečias vaikas gimta ne santuokoje, ši tendencija akivaizdi ir ji nuolatos auga. Matome, kad šis klausimas aktualus dešimtims tūkstančių porų ir laikas ištaisyti politikų neryžtingumo padarinius ir priimti tokius įstatymus, kurie užtikrintų nesusituokusių porų teises, apsaugotų silpnesnę santykių pusę“, – tvirtino V.Čmilytė-Nielsen.

A.Armonaitė pabrėžė, kad įteisinusios partnerystės ryšį poros galėtų lengviau tvarkyti turtinius, paveldėjimo klausimus, taip pat būtų apsaugota silpnoji santykių pusė, skyrybų atveju būtų lengviau užtikrinti vaikų teises, spręsti turto dalybų klausimus.

Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovės taip pat teigė šios kadencijos Seime matančios daugiau galimybių projektui pajudėti į priekį nei ankstesniais metais, kai partnerystė nesulaukdavo pakankamos paramos parlamente.

„Seime sieksime kuo platesnio palaikymo, nuo šiandien pradedame rinkti parašus ir žinome, kad po šiuo įstatymu pasirašys kitų frakcijų Seimo nariai. Mes tikimės, kad Seime bus balsuojama pagal sąžinę, ir yra prielaidų, kad palaikymas projektui bus didesnis“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.

„Galimybės sulaukti plataus palaikymo yra tikrai realios. Sunku prognozuoti, ar pirmu teikimu galime pasiekti sėkmės, tačiau optimistiškai žiūrime ir jau žinome, kad dalis Seimo narių iš įvairių frakcijų po juo pasirašys ir jį palaikys“, – situaciją vertino A.Armonaitė.

Opozicinės Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis liberalų registruotą projektą sakė vertinantis kaip diskusijos pradžią, kartu pabrėžė, kad partnerystės klausimas – kur kas platesnis nei vienos lyties porų civilinių santykių įteisinimas.

„Aš šitą liberalų žingsnį vertinu kaip diskusijos pradžią ir žiūriu pozityviai. Matau tik pavojų tokį, kad liberalai tai daro šiek tiek norėdami pasireklamuoti, parodyti savo išskirtinumą, ir nepagalvotas daugumos, kurios galėtų tą įstatymo pataisą palaikyti, (subūrimas – BNS)“, – BNS sakė G.Landsbergis.

Kartu jis sakė nematantis prasmės savo partijoje pradėti diskusiją šia tema, nes konsensuso vis tiek nebūtų rasta.

„Aš nemanau, kad jos (diskusijos) reikia, ji būtų labai emocinga, labai aštri ir galbūt ne visada labai racionali“, – sakė konservatorių lyderis.

Socialdemokratų partijos atstovas Algirdas Sysas BNS teigė asmeniškai remsiantis projektą, tačiau frakciją sakė dėl tokio klausimo balsuosiant „margai“.

„Aš tikrai palaikau, bet žinau, kokios nuostatos ir anam Seime buvo, ir šitam, ko gero, per daug konservatyvios, iškart mato grėsmes Lietuvai“, – sakė A.Sysas.

Anot socialdemokrato, įteisinti partnerystę Lietuvoje reikėtų, nes to nepadarant tiesiog užsimerkiama prieš socialinę realybę.

„Jei Lietuvoje negyventų vyrai ir moterys, kurie nesusituokę civiline ar bažnytine santuoka, nevestų bendro ūkio, neturėtų vaikų ir po to neiškiltų problemų, sakyčiau, nereikia, Bet mes matome gyvenime, kad reikia. Antras dalykas, mes galime užmerkti akis, kad pas mus nėra vienos lyties kartu gyvenančių moterų ir vyrų, bet yra. Kodėl mes apsunkiname šių žmonių civilinį gyvenimą? Nes vėl viskas susiveda į tam tikrus teisinius aspektus įvykus vienam ar kitam gyvenimo posūkiui“, – sakė A.Sysas.

Partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, tačiau realiai institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas specialus įstatymas.

Seime anksčiau buvo registruoti keli projektai, kurie leistų tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, tačiau jie nepasiekė priėmimo stadijos.

Seimas taip pat yra pradėjęs nagrinėti grupės parlamentarų siūlymą iš Civilinio kodekso iš viso braukti partnerystės galimybę.