Paskutiniame teismo posėdyje ji pasirodė su dviem advokatais ir pasakė maždaug minutę trukusią kalbą, kurios metu atkreipė dėmesį, kad Darbo partijos byla trunka jau daugiau kaip dešimtmetį, todėl šis laiko tarpas, V. Vonžutaitės nuomone, buvo pakankamas išnagrinėti bylą ir priimti sprendimus.
„Viliuosi teismo teisingumu ir prašau tenkinti mano apeliacinį skundą“, - kalbėjo V. Vonžutaitė.
Vilniaus apygardos teismas dar 2013 m. V. Vonžutaitę pripažino kalta dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir mokestinio sukčiavimo, paskirdamas jai 3 metų laisvės atėmimo bausmę ir piniginę baudą, bet toks sprendimas tuomet buvo apskųstas. Po 2016 m. Aukščiausiojo Teismo verdikto kitų nuteistųjų - Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Marinos Liutkevičienės - bylos epizode, prokuroras Saulius Verseckas pats paprašė LAT iš dalies pakeisti nuosprendį V. Vonžutaitei - atsisakyta kaltinimo mokestiniu sukčiavimu ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau paliktas kaltinimas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir prašymas skirti daugiau kaip 6,5 tūkst. eurų baudą.
LAT savo sprendimą V. Vonžutaitės byloje skelbs birželio 26 dieną. V. Vonžutaitės byla 2015 m. buvo atskirta nuo pagrindinės Darbo partijos bylos, o 2016 m. dėl nėštumo - atidėta.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria ar Aukščiausiajame Teisme priimant verdiktą dėl Darbo partijos nebuvo daromas poveikis teisėjams.
Praėjusiame LAT posėdyje baigiamąją kalbą sakęs V. Vonžutaitės advokatas Arūnas Petrauskas teigė, kad jo atstovaujamoji turėtų būti visiškai išteisinta dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, nes ji niekada nebuvo nei Darbo partijos pirmininkė, nei jos iždininkė, įgaliojimai jai veikti partijos vardu buvo suteikti 2005 m., o bylos epizodai apima ir 2004 m. darytus veiksmus. Advokatas taip pat pabrėžė, kad iki 2004 m. ir po 2006 m. V. Vonžutaitė niekada neturėjo reikalų su teisėsauga, be to šiuo metu augina tris mažamečius vaikus ir niekur nedirba.