„Bet kuris įstatymas, kuris apie tai kalbės ir mėgins spręsti rašybą visų tautybių žmonių Lietuvoje esančių, ir lietuvių tame tarpe, turi būti pasitikslintas lietuvių kalbos komisijos išvadomis ir tokiu atveju, jeigu lietuvių kalbos komisija pritars, aš taip pat pritarsiu“, – antradienį žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Seimas antradienį po pateikimo pritarė Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektui, leidžiančiam „w“ pagrindiniame paso puslapyje, balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 25, susilaikė 13 parlamentarų.
Kartu imtasi svarstyti ir alternatyvų variantą, siūlantį originalią pavardę rašyti papildomame paso puslapyje. Už šį projektą, kuris latvišku pavyzdžiu originalią pavardžių rašybą leidžia tik papildomame paso puslapyje, balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 25 parlamentarai.
Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos teismai yra priėmę keletą neskundžiamų sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, tačiau siekiantys originalių pavardžių nėra šiais sprendimais patenkinti.
Teismai oficialiame paso puslapyje įpareigojo įrašyti lietuvišką ir tik papildomame dokumento puslapyje – originalią pavardę. Už dokumentus su originaliomis pavardėmis kovojančių šeimų atstovai sako, kad jų negaudami jie negali keliauti į užsienį, kitaip pažeidžiamos jų teisės.
Konstitucinis Teismas 2014 metais paskelbė, kad nustatydamas vardo ir pavardės rašymo pase taisykles Seimas turi gauti lietuvių kalbos specialistų „aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti“.