„Gyventojų skaičiaus mažėjimas lėmė, kad daugelyje rajono mokyklų buvo labai mažai vaikų – po dvidešimt kelis. O pastatų šildymo išlaidos didelės. Galų gale, mokymo kokybė kėlė abejonių. Uždarėme tris pagrindines mokyklas: Vilkiautinio, Nedzingės, Merkinės internatinę mokyklą prijungėme prie Krėvės gimnazijos. Mums tai leido sutaupyti apie 150 000 eurų“, – sakė Varėnos meras A. Kašėta.
Mokyklų pastatus savivaldybė stengiasi išnaudoti kitiems tikslams – steigiami daugiafunkciniai centrai. Pavyzdžiui, Nedzingėje į mokyklos patalpas įkėlė kultūros namus ir biblioteką. Netrukus į Marcinkonių mokyklos pastatą bus perkelta seniūnijos administracija iki šiol dirbanti sename pastate, kur net tualetas – būdelė lauke. Mero teigimu, tai, ko gero, vienintelė Lietuvoje su lauko tualetu. Kaniavos seniūnija jau įsikraustė į uždarytos mokyklos pastatą, o papelijęs „alytnamis“, kuriame anksčiau glaudėsi seniūnijos darbuotojai bus parduodamas.
Dar šiais metais A. Kašėta tikisi išspręsti „Spenglos“ vaikų namų problemą – pirkti pastatus, kuriuose įkurs šeimynas, globosiančias po 8 vaikus.
Spaudos konferencijoje dalyvavę Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius Alvydas Verbickas ir jo pavaduotoja Vilma Miškinienė, atsakinėdami į žurnalistų klausimus, vos spėjo vardinti, ką optimizavo šiemet, o ką dar pernai.
„7 Varėnos pirminiams sveikatos priežiūros centrui priklausiusius felčerių punktus uždarėme šiais metais, 2016 metais – 3. Liko dar 8. Pavyzdžiui, Senojoje Varėnoje tokiame punkte per parą vidutiniškai apsilankydavo vienas žmogus“, – pasakojo A. Verbickas.
Pasak V. Miškinienės, juos pakeitė reguliariai į kaimus vykstančios mobilios medikų komandos.
Vasario mėnesį Varėnos rajone gyveno apie 23 tūkst. žmonių. Pernai 463 rajono gyventojai mirė, o gimė tik 230. Išvykimą į užsienį kasmet oficialiai deklaruoja 23-25 žmonės. A. Kašėtos teigimu, viešosios infrastruktūros optimizavimas rajone vykdomas žiūrint į šiuos skaičius ir prognozuojant ateities demografinius pokyčius.
„Vyksta ir kiti procesai. Gal ne tiek daug tų grįžtančiųjų iš užsienio, kiek norėtųsi, bet jų yra. Antrus metus iš eilės prieš Kalėdas susitinku su išvykusiais į užsienį kraštiečiais ir girdžiu, kad dauguma jų puoselėja planus grįžti, tik galbūt laukia, kol čia pasikeis gyvenimo sąlygos. Kai kurie jau kuria arba ketina kurti čia savo verslus, o mes stengiamės išgirsti, kuo jiems galime padėti“, – sakė meras.
Jis pastebi tendenciją, kad vis daugiau žmonių renkasi gyvenimą unikalia gamta ir pavyzdingai tvarkoma infrastruktūra išsiskiriančiame Varėnos rajone, o savo profesinę veiklą vykdo Vilniuje. Populiarėjant nuotoliniam darbui ir ekologiškoms transporto rūšims tokių žmonių gali gerokai pagausėti. Rajonas mielai priimtų ir pabėgėlius, ypač kvalifikuotus specialistus iš Ukrainos, bet kol kas jie čia nesiveržia.
Buvęs Seimo narys A. Kašėta, 2015 m. laimėjęs pirmuosius tiesioginius Varėnos rajono savivaldybės mero rinkimus, teigia tuomet nė neįsivaizdavęs, kokios apgailėtinos finansinės padėties savivaldybei jam teks vadovauti. Tikėjosi, kad galės finansuoti naujas iniciatyvas, įgyvendinti sumanymus, o paaiškėjo, kad pinigų stinga net būtiniausioms reikmėms, o rajono savivaldybės biudžetas iki šių metų būdavo planuojamas numatant administracijos darbo užmokestį tik 11 mėnesių. Skolinimosi limitai – išnaudoti.
„Aš tikrai nesigailiu iškeitęs Seimo nario kėdę į mero ir matau prasmę, o vertintojais, kaip čia mums sekasi, bus patys gyventojai“, – apibendrino pasakojimą A. Kašėta.