Anot M. Lingės, jei registruotos pataisos toliau sėkmingai skintųsi kelią Seime, tai reikštų, kad nacionalinis transliuotojas pamažu tampa valstybiniu, o nepriklausomumo svarbą LRT 2006 m. yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas.

„Jei nepakankama mūsų Konstitucijos - yra Europos Tarybos rekomendacijos, kuriose minima, kad nepriklausomumas yra esminis nacionalinio transliuotojo reikalavimas“, - antradienį „Žinių radijui“ teigė M. Lingė.

P. Gražulio praėjusią savaitę įregistruotose pataisose siūloma, kad LRT generalinį direktorių skirtų ne LRT taryba, o Seimas Kultūros komiteto teikimu. Pačią tarybą parlamentaras taip pat siūlo sudaryti iš parlamentinių partijų pasiūlytų kandidatų, o transliuotojas neturėtų teisės pirkti nepriklausomų prodiuserių pagamintos medžiagos.

Prezidentūros atstovo teigimu, tokios pataisos prieštarautų ir ES teisei, nes Bendrijos audiovizualinių paslaugų direktyva skatina ir rekomenduoja nepriklausomų kūrėjų pagamintos medžiagos transliacijas.