Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ balandžio 19-26 dienomis atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigia, kad valstiečių populiarumas natūraliai stabilizavosi po pirminės euforijos, tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei socialdemokratų pakilimas yra gana netikėtas.
Pasak politologo, gali būti, kad konservatoriams teigiamų taškų rinkėjų akyse pridėjo specifinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio Gabrieliaus Landsbergio santykis su premjeru Sauliumi Skverneliu: konservatoriai demonstruoja esantys konstruktyvi opozicija Vyriausybei – esą jie rems tas reformas, kurios atitinka jų rinkimų programą.
Socialdemokratams papildomų simpatijų galėjo pridėti tiesioginiai pirmininko rinkimai, kurie pasibaigė balandžio 22 dieną, kai buvo išrinktas naujasis lyderis Gintautas Paluckas. Tačiau, ar tai ilgalaikis pakilimas, ar trumpalaikis šoktelėjimas, parodys laikas.
Valstiečiai – žemyn, TS-LKD ir socdemai – aukštyn
Remiantis visuomenės nuomonės apklausa, jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už Valstiečių ir žaliųjų sąjunga balsuotų 19,9 proc. apklaustų gyventojų. Per mėnesį valstiečių žaliųjų reitingas smuktelėjo 2,5 procentiniais punktais, bet tai patenka į paklaidos ribas.
Tačiau nuo sausio mėnesio valstiečių žaliųjų populiarumas krito trečdaliu: nuo 30,7 proc. iki 19,9 proc.
„Aš matyčiau euforiją po Seimo rinkimų ir reitingų nukritimą euforijai praėjus. Manau, kas tai esminis dalykas, paaiškinantis tokį pliumptelėjimą, kuris buvo visiškai natūralus. Jų reitingas buvo labai stipriai išpūstas dėl strateginio žmonių balsavimo antrajame rinkimų ture. O dabar reikia žiūrėti ilgesnes tendencijas, ar po pirmo pliumptelėjimo pasireikš jų reitingų erozija. Dabar jų reitingas apie 20 proc. ir nesakyčiau, kad mažėja toliau", - teigia M. Jastramskis.
Antra populiariausia partija galima tituluoti Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, kurie surinktų 14,6 proc. respondentų balsų. Per mėnesį jų populiarumas padidėjo 3,4 procentiniais punktais.
Pasak politologo, konservatorių reitingas jam atrodo įdomiai ta prasme, kad iškart po rinkimų valstiečių ir konservatorių atotrūkis buvo milžiniškas, o dabar jis vis mažėja.
„Man panašu, kad tas žaidimas, kurį žaidžia G. Landsbergis, kai susitinka su S. Skverneliu – iš dalies remia, iš dalies kritikuoja Vyriausybę – jam išeina visai į naudą", - mano mokslininkas, nors priduria, kad tai nebūtinai ilgalaikė tendencija.
Geros žinios balandžio mėnesį pasiekė ir socialdemokratus, kurie neseniai išsirinko naują pirmininką ir pradėjo kelti bruzdesius koalicijoje. Už juos balsuotų 11,2 proc. apklaustųjų. Jų populiarumas paaugo 4 procentiniais punktais.
„Žmones galėjo sudominti jų pirmininko rinkimai, bet kausimas, ką darys G. Paluckas, labai įdomu, kaip jį vertina žmonės", - svarsto politologas.
M. Jastramskis teigia, kad socialdemokratai visuomenės akyse yra gana neutrali partija – jie nėra nei labai mėgiami, nei labai nemėgiami. Panašiai rinkėjai vertina ir Liberalų sąjūdį. Tai reiškia, kad šios partijos turi gana didelį potencialą pritraukti rėmėjų.
„Potencialas pas socialdemokratus yra, o kiek prisidėjo pirmininko rinkimai, pasimatys ateityje. Bet aš nenustebčiau pamatęs juos šiek tiek atsigavusius: ne iki buvusio lygmens, žinoma. Jiems kliudo tai, kad jie yra valdančiojoje koalicijoje", - sako pašnekovas.
Toliau populiariausių partijų sąraše rikiuojasi Liberalų sąjūdis, kurio reitingas per mėnesį smuko 1,5 proc. punktu ir balandį pasiekė 5,5 proc.
M. Jastramskio manymu, liberalai turėtų išlaikyti panašų reitingą: politologas nesitiki didesnių Liberalų sąjūdžio praradimų nuo Eligijaus Masiulio ir „MG Baltic“ korupcijos skandalo pradžios. Liberalų sąjūdis taip pat priskiriamas prie neutraliai vertinamų partijų, kurios rinkėjai nei labai mėgsta, nei labai nemėgsta.
Remiantis apklausa, kitos partijos neperžengtų rinkimų barjero. Už „Tvarką ir teisingumą“ balsuotų 3,4 proc. respondentų, už Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą – 2,9 proc.
Bet reprezentatyvi apklausa neatspindi tikslaus tautinės mažumos partijos populiarumo, nes pati apklausa atliekama visoje Lietuvoje, o šios partijos rinkėjai susitelkę Pietryčių Lietuvoje.
Dar 3 proc. apklaustųjų balsuotų už Naglio Puteikio vadovaujamą Lietuvos centro partiją, o už Lino Balsio Lietuvos žaliųjų partiją – 2,1 proc.
Kitos partijos patraukė 3,5 proc. respondentų dėmesį, balsuoti visai nenorėtų 19,2 proc. apklaustųjų. 14,7 proc. apklaustų žmonių į klausimą neatsakė.
S. Skvernelio populiarumas nežymiai sumažėjo
„Spinter tyrimų“ apklausos duomenys taip pat rodo, kad per mėnesį 3,7 procentiniais punktais sumažėjo premjero S. Skvernelio reitingas, kai klausiama, kuris politikas ar visuomenės veikėjas labiausiai tinka premjero pareigoms. Šiuo metu S. Skvernelio populiarumas siekia 36,9 proc.
Politologas M. Jastramskis teigia, kad šis sumažėjimas yra nežymus, mat kai populiarumas didelis, šioks toks padidėjimas ar sumenkimas neturi reikšmės, kol netampa ilgalaike tendencija.
S. Skvernelis, gyventojų akyse, žymiai lenkia visus kitus galimus premjerus.
Kad geriausiai ministro pirmininko pareigoms tiktų konservatorių lyderis G. Landsbergis, mano 6,7 proc. respondentų.
Toliau sąraše rikiuojasi socialdemokratų ekspremjeras Algirdas Butkevičius (5 proc.), Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (4,3 proc.), ekonomistas Gitanas Nausėda (3 proc.), konservatorių ekspremjeras Andrius Kubilius (2,5 proc.), europarlamentaras Rolandas Paksas (2,4 proc.), socialdemokratų europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (2,4 proc.), konservatorė Ingrida Šimonytė (2,3 proc.), Liberalų sąjūdžio lyderis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius (2,2 proc.).
Vyriausybės veikla vertinama gana neigiamai
Nepaisant didelio premjero populiarumo, Vyriausybės veikla gyventojų yra vertinama gana neigiamai.
Teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertina 38,7 proc. respondentų.
Neigiamai ir greičiau neigiamai – 48,4 proc. Dar 12,9 proc. neatsakė į klausimą.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2017 metų balandžio 19-26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą.
Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS“ BŪTINA!