Kariuomenės kūrėjas: mus verčia „žaliaisiais žmogeliukais“

Atsargos kapitonas Jonas Jurkonis, vienas iš kelių dešimčių Lietuvos kariuomenės kūrėjų, kovojančių dėl teisės toliau gyventi buvusiuose Krašto apsaugos ministerijos tarnybiniuose butuose, teigia, kad dabartinė valstybės pozicija verčia juos Rusijos propagandos taikiniu.

Apie galimą Rusijos dėmesį šiai problemai užsimena ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.

Šis komitetas parengė reikalavimus, kuriuos atitinkantys atsargos karininkai galėtų toliau gyventi buvusiuose tarnybiniuose butuose. Tačiau ir šios pataisos kelia dalies kariškių nepasitenkinimą – esą jos skirtos tik labai siaurai grupei asmenų, o kitiems ir toliau išlieka grėsmė netekti pastogės.

Prabilo apie nevilties sprendimus

„NSGK sprendimas peržengia visas padorumo ir sąžiningumo ribas. Jis tarsi sukurtas tik keliems asmenims. Negi siekiama, kad aš, Nepriklausomos Lietuvos karininkas, politinio kalinio, tremtinio vaikas, iš nevilties kreipčiausi į Rusijos ambasadą, nes kelerius metus buvau priverstas tarnauti jų kariuomenėje? Jiems, manau, 40 tūkst. eurų, kiek įvertinti mūsų butai, yra niekai, bet kokiame kontekste nuskambėtų Lietuva, vejanti iš namų savo karininkus?“, - aiškino J. Jurkonis.

Šis karininkas į Lietuvos kariuomenę atėjo 1994 metais, dirbo Transportavimo tarnyboje, rūpinosi sovietinės armijos išlydėjimu, branduolinio kuro pergabenimu, vadovavo Ginkluotos palydos būriui, buvo Vyriausybės įgaliotiniu kariniams pavojingiems vežimams. J. Jurkonio teigimu, tuo metu jam ir bendražygiams, atsisakiusiems civilio gyvenimo teikiamų galimybių, buvo garantuota, kad ištarnavę 10 metų, galės likti gyventi suteiktuose tarnybiniuose butuose.

Tokias garantijas Lietuvos kariuomenės kūrėjams numatė1992 metais priimtas ir iki 2001-ųjų galiojęs Civilinis kodeksas, kuris įtvirtino tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininko, išėjusio į senatvės pensiją, teisę būti iškeldintam iš tarnybinių patalpų tik suteikiant kitą gyvenamąją vietą. Tokia pati nuostata atsispindėjo ir 1993 metų rugsėjo 14 dieną priimtame Vyriausybės nutarime.

Tačiau 1998 metais teisės aktai buvo pakeisti, o 2009-aisiais tarnybinių butų fondo atsisakyti numačiusi KAM nutarė, kad šie pakeitimai turi būti taikomi ir atgaline tvarka. Tarnybiniuose butuose gyvenę pirmieji Lietuvos karininkai tapo neteisėtais nuomininkais, o jų būstai buvo pradėti perdavinėti Turto bankui.

Gyventojams buvo pasiūlyta išsikraustyti arba išsipirkti savo butus rinkos kaina aukcione.

Politikas: valstybė privalo padėti

Seimo NSGK komiteto pirmininkas V. Bakas įsitikinęs, kad situaciją dėl iškraustomų atsargos karininkų savo tikslais gali išnaudoti Rusija. „Valstybė gali ir privalo kariuomenės kūrėjams iki gyvenimo pabaigos užtikrinti, kad jie nebūtų metami į gatvę, nes kitaip situacija labai tiks rusų propagandai. Įsivaizduokite, jei rusų kanalai paskelbs, kad Lietuva tyčiojasi iš savo kariškių. Ši problema gali turėti didžiules pasekmes: ir pasitikėjimo valstybe, ir panašiai“, - DELFI tvirtino politikas, atstovaujantis valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai.

Dar vasario mėnesį jo vadovaujamas NSGK parengė ir Vyriausybei pateikė siūlymą taisyti ankstesnio Ministrų kabineto nutarimą ir išbraukti iš parduodamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo tuos butus, kuriuose gyvena nustatytus kriterijus atitinkantys kariuomenės kūrėjai.

Politikų sprendimu, buvusiuose tarnybiniuose butuose turėtų būti leidžiama toliau gyventi tiems atsargos karininkams, kurie buvo apdovanoti Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu arba valstybės apdovanojimu, tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su Krašto apsaugos sistemos institucija pasirašė iki 1998 metų liepos 1 dienos, be to, neturi įsigiję kitų gyventi tinkamų patalpų, o jų šeimų gaunamos pajamos ir turto metiniai dydžiai neviršija paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymais numatytų dydžių.

KAM, savo ruožtu, ir toliau kartoja savo ankstesnę poziciją, kad tarnybiniai butai buvo nepasiteisinusi socialinė garantija. „Kadangi daugelis gyvenusiųjų tarnybiniuose butuose nuosekliai laikėsi priimtų įstatymų nuostatų, ir tik nedidelė dalis delsė juos vykdyti, dabartinė ministerijos vadovybė negali imtis iniciatyvos keisti įstatymus dėl nedidelės grupės gyventojų interesų, nepažeidžiant interesų tų, kurie įstatymus vykdė. Socialinio teisingumo aspektu dabartinės įstatymų nuostatos gali būti vertinamos įvairiai, tačiau dabartinė ministerijos vadovybė negali prisiimti atsakomybės už ankstesnių Vyriausybių ir Seimo sprendimus“, - informavo KAM Viešųjų ryšių skyrius.

Pirmiausia – savanoriai

Vis dėlto, gavusi Vyriausybės pavedimą įgyvendinti NSGK siūlymus, KAM kreipėsi papildomos informacijos į Turto fondą bei Finansų ministeriją, prašydama padėti nustatyti, kurie iš šiuo metu Turto banko valdomuose butuose gyvenantys atsargos karininkai atitinka visus be išimties parlamentarų suformuluotus kriterijus – tik jiems gali nušvisti viltis ir toliau likti dabartiniuose būstuose.

Nors galimų laimingųjų sąrašo KAM dar neturi, manoma, kad į jį pateks itin siaura asmenų grupė. Nuo 2012 metų Turto bankui perduota daugiau kaip 300 buvusių krašto apsaugos sistemos tarnybinių butų su gyventojais, tačiau šiuo metu ši institucija tebevaldo vos kelias dešimtis tokių objektų. Dabar aukcionuose pardavinėjama 14 butų, iš kurių 8-iuose tebegyvena nuomininkai, taip pat kol kas nepardavinėjami, nes dar neįvertinti, 27 butai su gyventojais.

Neoficialiai teigiama, kad visus NSGK kriterijus gali atitikti tik apie 10 dabartinių buvusių tarnybinių butų nuomininkų. Tokios galimybės neslepia ir V. Bakas.

Jo teigimu, NSGK pirmiausiai siekė pasirūpinti pirmaisiais kariuomenės savanoriais, gynusiais Seimą, televizijos bokštą ir kitus objektus. „Mūsų uždavinys – kad nė vienas žmogus, kuris gynė Seimą, buvo tarp pirmųjų savanorių, nebūtų iškeldintas“, - teigė politikas.