Jie stebisi premjero Sauliaus Skvernelio užsispyrimu neleisti jokių pataisų Darbo kodeksui, net tų, kurios pagerintų politikų įvaizdį visuomenėje. Mat svarbiausia – plikas principas: pritarti tik tam, kas sutarta Trišalėje taryboje ir daugiau jokių pataisų. Pataisas prašoma siūlyti tik po liepos.
„Nesuprantu aš tokio premjero užsispyrimo“, - sakė vienas socialdemokratas, pridurdamas, kad bent kelios pataisos iš prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymų galėtų iš esmės pataisyti situaciją, bet premjeras apie tai nenori nė girdėti.
Trečiadienį vyko bendras socialdemokratų bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų susitikimas, kuriame socialdemokratai pasakoja pasidalinę savo nuogąstavimais. Jie bandė socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio bei premjero S. Skvernelio išklausti, kaip valstiečiai žalieji pristatys Darbo kodeksą visuomenei, kai jis taip neigiamai vertinamas visuomenėje, ir kaip bus mažinama pajamų nelygybė, kurią pabrėžia jau ir Europos Komisija.
Kaip žinoma, Europos Komisija savo ataskaitoje pabrėžė, kad pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje ir didėja nuo 2012 m. Ji atsiranda dėl didelio žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo skirtumo, didelių darbo užmokesčio skirtumų, riboto mokesčių sistemos progresyvumo ir minimalios socialinės socialinės apsaugos sistemos silpnumo. Europos Komisija mano, kad gali būti, jog pajamų nelygybė skatina didelę emigraciją. O čia Lietuva yra čempionė.
Tačiau iš ministro ir premjero socialdemokratai pasakoja išgirdę nelabai daug priemonių pajamų nelygybės mažinimui.
Pavyzdžiui, L. Kukuraitis pabrėžė, kad kartu su Darbo kodeksu įsigalios ir kiti teisės aktai, kuriais bus didinamos nedarbo išmokos ir ilginamas jų mokėjimas nuo 6 iki 9 mėnesių.
Remiantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, 1-3 mėnesį kintama išmokos dalis sudarys 50 proc. vidutinių buvusių pajamų, 4-6 mėnesį – 40 proc., 7-9 mėnesį – 30 proc.
Pastovi išmokos dalis sieks 30 proc. nuo minimalios mėnesio algos.
Tačiau visos išmokos turės „lubas“, tai yra negalės būti didesnės nei 75 proc. vidutinio bruto darbo užmokesčio šalyje. Be to, išmokos bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokomis, ko nėra dabar.
Ministras, pasak socialdemokratų, taip pat pabrėžė, kad pajamų nelygybę mažintų nepriklausomai nuo gaunamų pajamų mokami „vaiko pinigai“.
Premjeras S. Skvernelis savo ruožtu kalbėjo, kad pajamų nelygybę mažintų darbdavio ir darbuotojo mokamų mokesčių bei įmokų sujungimas į vieną visumą, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas. Kaip sako politikai, ministras pirmininkas dar minėjo planus suteikti lengvatas investicijoms į įmonių technologinį atsinaujinimą, nors kaip tai mažina nelygybę, socialdemokratams liko neaišku. Kas labiausiai juos nustebino, kad premjeras išreiškė viltį, jog darbdaviai savanoriškai dalinsis su darbuotojais augančiu pelnu, nes bus atsakingi.
Valstiečių žaliųjų atstovas Tomas Tomilinas viešai ir privačiai gana atvirai sako, kad naujasis Darbo kodeksas yra naudingas verslui, tačiau, remiantis jo sumanymu, verslas sutinka įsipareigoti didinti darbo užmokestį darbuotojams.
Socialdemokratas Artūras Skardžius teigia bendrame posėdyje klausęs koalicijos partnerių, kaip jie ketina pasiaiškinti visuomenei dėl Darbo kodekso, kurio priėmimą prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino visišku valdžios nužmogėjimu.
„Aš klausiau, kas atsirado naujesnio palyginti su mūsų, socialdemokratų, teiktu projektu, kuris prezidentės buvo pavadintas nužmogėjimu. Tai mano klausimas ministrui buvo toks: kadangi, verslo atstovų teigimu, kodeksas niekuo nesiskiria, tai ar mes nebūsime antrą kartą išvadinti nužmogėjusiais daugmaž teikdami tą patį, ką ir prieš rinkimus. Dėl to pralaimėjome rinkimus, dėl tų būsimų baimių... Aišku, čia konkurentai išnaudojo. Tai koalicijos partnerių ir ministro atsakymas buvo toks, kad, na, po Trišalės tarybos profsąjungoms atsirado daugiau teisių, nors kitu sakiniu ministras pripažino, kad vos keletas procentų dirbančiųjų priklauso profsąjungoms", - pasakoja A. Skardžius.
Klausiamas, ar koalicijos partneriai jį įtikino, A. Skardžius sakė visada buvęs už naują Darbo kodeksą, bet politikas teigė matantis, jog koalicijos partneriai lipa ant to paties grėblio, kaip socialdemokratai.
Kita socialdemokratė Rasa Budbergytė sako bandžiusi klausti, kaip valstiečiai žalieji mano sumažinti pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį. Ji svarstė, kad priimdami Darbo kodeksą valdantieji turi pasiūlyti ką nors gero piliečiams.
„Kadangi nedalyvavo kiti ministrai, pilnai į klausimus nebuvo atsakyta", - teigia R. Budbergytė.
Buvusi finansų ministrė sako, kad jai liko neaišku, ar koalicijos partneriai valstiečiai žalieji yra pasirengę labiau apmokestinti pajamas iš kapitalo.
DELFI primena, kad socialdemokratai savo poziciją dėl Darbo kodekso ketina apsvarstyti šeštadienį vyksiančiame suvažiavime, bet naujasis partijos pirmininkas Gintautas Paluckas siūlo nelipti socialdemokratams ant to paties grėblio. Tiesa, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius laikosi senojo požiūrio, kad Darbo kodeksas itin naudingas.
Seimas yra po pateikimo pritaręs Trišalės tarybos sutartoms pataisoms naujam Darbo kodeksui, bet balsuojant dėl jų susilaikė konservatoriai, liberalai, tvarkiečiai ir lenkai. Jeigu socialdemokratai apsigalvotų, valstiečiams gali nepakakti balsų pataisų priėmimui.