Panašūs pokyčiai jau įvyko ir kitose Žvėryno Neries pakrantėse. Tačiau yra ir tokių, kurie nieko nenori girdėti apie valstybinės žemės atlaisvinimą.

Užimta žemė tapo prieinama visiems

DELFI jau ne kartą rašė, kad prestižinėje Vilniaus Žvėryno Birutės gatvėje prie pat Neries upės įsikūrę turtingi verslininkai yra neteisėtai užvaldę nemenkus valstybinės žemės plotus. Situaciją į tai yra atkreipęs ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, kuris šiemet dalyvavo valstybinės žemės atlaisvinimo darbuose.

Jis yra sakęs, kad neteisėtai suręstos medinės arba metalinės tvoros, gyvatvorės trukdo tiesti vilniečiams skirtą dviračių taką. Tačiau šiandien situacija jau pasikeitusi. Šalia sklypų Birutės g. 18D, 18B ir 18C valstybinė žemė jau atlaisvinta ir prasidėjo dviračių tako tiesimo darbai.

Šioje vietoje jau iškirsti želdiniai, kurie trukdė į teritoriją patekti miestelėnams. Taigi dabar čia jau gali lankytis visi. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad NŽT nustatė, jog Birutės g. 18C, Birutės 18B ir Birutės 18D buvo užimta valstybinė žemė.

„Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius nuo 2014-10-06 yra atlikęs šių sklypų Birutės gatvėje žemės naudojimo valstybinę kontrolę: Birutės g. 18C, Birutės g. 18B, Birutės g. 18D, Birutės g. 2. Skyriaus specialistai pakartotinai 2015-12-07 atliko žemės sklypų, esančių Birutės g. 18C, 18D ir 18B, Vilniuje, žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu surašyti trys žemės naudojimo patikrinimo aktai, kuriuose užfiksuota, kad užimta valstybinė žemė. Skyriaus specialistai 2016-06-30 pakartotinai atliko žemės sklypo Birutės g. 18C, Vilniuje, patikrinimą. Patikrinimo metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas“, - DELFI informavo NŽT Vilniaus miesto skyriaus vyriausioji specialistė Reda Grikštaitė.

Kaip informavo Registrų centras, vienas iš šių sklypų ir pastatų savininkas – Arnas Jurskis. DELFI jau anksčiau yra išsiaiškinęs, kad sklypo savininkas yra verslininkas, riešutų ir džiovintų vaisių platintojos, bendrovės „Arimex“ įkūrėjas.

Kaimynystėje esantis sklypas ir pastatas turi net kelis bendrasavininkius – Snaigė Urbonė, Aurimas Ragelis, Vytautas Ragelis. Jie visi turi po įmonę, kuriai vadovauja. S. Urbonė – apskaitos, audito įmonės UAB „Meka“ vadovė, A. Ragelis – automobilių nuomos įmonės UAB „Machas“ direktorius, V. Ragelis – apskaitos, audito, konsultacijų paslaugų įmonės UAB „Apskaita“ vadovas.

Trečiasis sklypas ir pastatas, Registrų centro duomenimis, priklauso verslininkui Vygantui Sliesoraičiui. Jis yra energetikos bendrovės „Enerstena“ vadovas.

Verslininkas atlaisvino ne visą valstybinę žemę

Kalbant apie šiuos tris atvejus, šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija reikalų vis dar turi tik su V. Sliesoraičiu. Šių institucijų atstovai informavo redakciją, kad verslininkas iki šiol yra atlaisvinęs ne visą valstybinę žemę, o tik didesnę jos dalį.

„Žemės sklypo Birutės g. 18C, Vilniuje, savininkas V. Sliesoraitis buvo iškviestas atvykti į Skyrių dėl administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo ir / ar protokolo surašymo. 2016-01-11 Skyrius gavo V. Sliesoraičio pareiškimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su Skyriaus sprendimu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Skyrius, išnagrinėjęs minėtą pareiškimą, pakartotinai iškvietė V. Sliesoraitį atvykti į Skyrių ir 2016-08-11 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl užimtos valstybinės žemės želdiniais ir statiniais“, - teigė R. Grikšaitė.

Be to, NŽT darbuotojai į kovą su valstybinės žemės nenorinčiu atiduoti verslininku pasitelkė ir Statybų inspekciją. „Skyrius 2016-07-12 raštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydamas spręsti klausimą dėl statinių, esančių šalia žemės sklypo, esančio Birutės g. 18C, pašalinimo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2016-09-02 informavo Skyrių, kad 2016-08-29 surašyti privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, iki 2017-02-28 nugriauti savavališkai pastatytus statinius“, - informavo NŽT atstovė.

VTPSI atstovas Albinas Keturka DELFI patvirtino, kad inspekcijai situacija Birutės g. 18C yra gerai žinoma. Jis sakė, kad verslininkas iki šiol neįvykdė visų Statybų inspekcijos nurodymų. Kaip tik todėl netrukus bus kreiptasi į teismą.

„Dėl prie sklypo Birutės g. 18C įrengtų vartų su varteliais ir aikštelės sklypo savininkui 2016-07-26 surašyti savavališkos statybos aktai, privalomaisiais nurodymais pareikalauta iki 2017-02-28 pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti vartus su varteliais ir išardyti trinkelių aikštelę. Statytojas reikalavimo iki nurodyto termino neįvykdė. Šiuo metu rengiamas ieškinys teismui, prašant įpareigoti statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius“, - aiškino A. Keturka.

Maža to, V. Sliesoraičio jau visai netrukus laukia ir pakartotinis NŽT pareigūnų vizitas. „Siekdamas nustatyti, kaip pasikeitė faktinė situacija po privalomųjų nurodymų terminų pasibaigimo ir Savivaldybės organizuotų želdinių šalinimo darbų, Skyrius organizuoja pakartotinę žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir planuoja atlikti žemės sklypo, adresu Birutės g. 18C, Vilniuje, patikrinimą 2017-05-08. Pasitvirtinus faktui, kad pažeidimai nepašalinti, Skyrius svarstys galimybę kreiptis į teismą dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo“, - informavo R. Grikšaitė.
Birutės g. (Regia.lt duomenys)

DELFI paklaustas, ar ketina be teismo įsikišimo atlaisvinti užgrobtą žemę ir nuimti jam nepriklausančioje teritorijoje stovinčius vartelius, V. Sliesoraitis aiškino, jog šiuo metu tai ne jo reikalas. Jis tikino, kad name gyvena ne pats, o jo giminaičiai.

„Mano žiniomis, užgrobta žemė jau yra atlaisvinta. Jau šešerius metus tame sklype gyvena mano giminaičiai, aš jame negyvenu ir netvarkau tų dalykų. Nežinau, ar jie ketina tai padaryti – tikriausiai taip, bet kasdien nebendrauju. Mane tik informavo, kad sklypo ribos bus tikrinamos gegužės 8 d.“, – tikino pašnekovas.

Praeivius gąsdina šunimis

Tačiau nors Birutės g. 18C gyventojai jau atlaisvino didžiąją dalį valstybinės žemės, tačiau kartais nutinka taip, kad jie didžiuliais šunimis gąsdina žmones, bandančius patekti į valstybinę žemę. Tuo įsitikino ir patys DELFI žurnalistai. Vieną darbo dienos vakarą einant paneriu pasigirdo vyro balsas. Jis įspėjo, kad jo šunys draugiški, bet gali peršokti per tvorą. Jam atkirtus, kad tai gali būti suprasta kaip grasinimas ir kad dėl to gali būti iškviesta policija, vyras atsakė, jog atvykusiems pareigūnams pasakys, kad žurnalistai patys erzino šunis ir dėl to buvo užpulti.

Apie tai buvo informuotas Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius, kuris turi užtikrinti mieste laikomų gyvūnų kontrolę.

Antradienį teritorijoje apsilankę žurnalistai rado jau paaukštintą tvorą, kurios peršokti šunys nepajėgtų.

Tačiau V. Sliesoraitį toks situacijos apibūdinimas prajuokino ir jis atsisakė pakomentuoti šią situaciją. Ginti giminaičių pašnekovas taip pat neskuba. Anot jo, jie patys turi už save atsakyti ir tai nėra jo reikalas.

O štai Birutės g. 18B antradienį žurnalistai surado valstybinėje žemėje, už tvoros, stoviniuojantį didžiulį šunį. Jis grėsmingai lojo, tačiau prie žmonių nesiartino.

Informavus miesto savivaldybę apie praeivių gąsdinimą šunimis, jos atstovas Andzej Dinikis paaiškino, kaip šie gyvūnai turi būti laikomi. „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo 43 punktas: „Uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti. Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėse nustatyta, kad savininkas privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės yra nustatyta prievolė, kad Auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų viešosios rimties“, - paaiškino A. Dinikis.

Kaip bebūtų, žvelgiant į Regia.lt žemėlapį matyti, kad Birutės gatvėje, prie Neries, galimai užimta ir daugiau valstybinės žemės. Kaip tik todėl NŽT ketina atlikti ir daugiau patikrinimų. „Informuojame, kad Skyrius gegužės mėn. yra numatęs atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę žemės sklypuose, esančiuose Birutės g. 2B, 2C, 4, 10, 12, Vilniuje“, - teigė NŽT Vilniaus miesto skyriaus vyriausioji specialistė R. Grikšaitė.

Savo ruožtu VTPSI informavo, kad patikrinimą jau atliko adresu Birutės g. 12. A. Keturka DELFI supažindino su patikrinimo išvadomis: „Prie žemės sklypo Birutės g. 12 įrengtas laikinas statybvietės aptvaras, kuris užbaigus statybą turės būti pašalintas.“

L. Lubienės sklype – sujudimas

Tačiau kol vieni laikosi įsikibę valstybinės žemės, kiti rodo pavyzdį ir patys šalina tvoras, kurios tyčia ar netyčia atsidūrė ten, kur jų neturėtų būti. Antradienį viename iš Birutės gatvės sklypų vyko intensyvūs darbai. Registrų centro duomenimis, šis sklypas priklauso vienu turtingiausiu vadinto Lietuvos verslininko Bronislovo Lubio našlei Lydai Lubienei ir dukrai Viktorojai Lubytei.
Birutės g. (Regia.lt duomenys)

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad šis sklypas jau anksčiau yra padidėjęs, kadangi šio sklypo savininkams buvo leista nusipirkti šalia esantį valstybinės žemės gabalėlį. Žvėryno bendruomenė tuomet kovojo su tokiu Neries pakrantės pardavinėjimu, tačiau jų kova rezultato nedavė. Kaip bebūtų, anksčiau žiniasklaidoje buvo skelbta, kad kol nebuvo išsipirkęs sklypo, B. Lubys valstybinę žemę buvo taip pat užsitvėręs.

Vis dėlto antradienį darbininkai jau traukė tvorą ir želdinius, kurie galimai buvo atsidūrę valstybinėje žemėje. Jų tikslas – atlaisvinti valstybinę žemę. Su turto savininkėmis DELFI žurnalistams susisiekti nepavyko.

„Tele2“ vadovas laukia, kada šalia jo tvora bus nugriauta

Tuo tarpu kaimynystėje tvoros valstybinėje žemėje kol kas negriūva. Greta įsikūręs ir „Tele2“ vadovas Petras Masiulis. Tiesa, turto nuosavybės teisę jis dalijasi su žmona Alanta Masiuliene. DELFI susisiekus su „Tele2“ atstovu Andriumi Baranausku, jis perdavė anksčiau DELFI išsakytą P. Masiulio poziciją, kad sena ir apleista tvora valstybinėje žemėje priklauso ne P. Masiuliui, todėl jis neketina jos griauti.

„Tvora įrengta apie 1955 m. Ji jau buvo, kai įsigijau sklypą. Tvora man nepriklauso ir griauti jos negaliu, tai būtų pažeidimas. Tuo pat metu neturiu jokių pretenzijų, jei savininkas - nesvarbu, ar tai savivaldybė, ar dar kas – ją nugriaus“, - anksčiau DELFI yra sakęs P. Masiulis.

Vaikų darželiui teks atlaisvinti valstybinę žemę

Šalia jo įsikūręs ir „Vilniaus darželis Birutė“, kurio tvora taip pat galimai patenka į valstybinę žemę. Tačiau ugdymo įstaigos vadovė tai vadina išpūsti reikalu.

DELFI žurnalistams užsiminus apie galimą žemės užgrobimo atvejį darželio teritorijoje, jo direktorė Diana Susaninienė nustebo ir informaciją pradėjo neigti. „Pirmą kartą girdžiu, kad užgrobėme žemę. Visų pirma, darželis yra valstybinis ir jis stovi valstybinėje žemėje – juk valstybė iš valstybės nieko negali paimti, užgrobti ir pavogti“, – tvirtino darželio direktorė.
Birutės g. (Regia.lt duomenys)

Anot jos, šiandien susiklosčiusi situacija buvo suderinta dar 2015 m. „Mums buvo leista naudotis aplinkine teritorija tol, kol joje nevykdomi jokie darbai. Aš nieko neužgrobiau – kiek reikės, tiek bus atiduota. Viskas buvo aptarta anksčiau savivaldybėje. Labai kvailas pasakymas, kad valstybė pas valstybę – čia ne privatus pastatas, ne privati nuosavybė. Manau, kad tai nesusipratimas“, – teigia D. Susaninienė.

Darželio direktorė įsitikinusi, jog žemė tikrai nėra užgrobta. „Niekas čia nesisavina jokios žemės. Tuoj prasidės šalia sveikatingumo tako statybos, o aš, kaip vadovas, neturiu jokių teisių į jokią kitą žemę, kuri mums nepriklauso. Manau, čia kažkas paleido kažkokį tai skandalą, nors pati jokio skandalo tame nematau. Darželis jokios žemės neužgrobė ir nesisavino“, – aiškina D. Susaninienė.

Žvėryno gyventojai jau turėję reikalų su teismais

NŽT taip pat ketina aplankyti dar dvi valdas Birutės gatvėje. Viena iš jų priklauso Sauliui Skrėbei. Jis yra nekilnojamojo turto įmonės „SKR Baltic“ vadovas. DELFI jau rašė, kad dėl šio vyro privataus sklypo taip pat jau vyko teisminiai ginčai. Pasak NŽT atstovų, dar 2005-04-13 vietoje buvo patikrintas žemės sklypas ir užfiksuota, kad valstybinė žemė yra užtverta tvoromis. Savininkai įpareigoti atlaisvinti valstybinę žemę. Pakartotinai patikrinus nustatyta, kad įpareigojimas atlaisvinti valstybinę žemę nėra įvykdytas. Kadangi pakartotinio patikrinimo metu užfiksuota, kad šiaurinėje, pietinėje ir vakarinėje žemės sklypo dalyje aptverta tvora (užimta apie 753 kv. m). Statybų inspekcija su ieškiniu kreipėsi dėl šios tvoros pašalinimo ir 2012-05-22 teismas įpareigojo nugriauti tvorą ir malkinę.

Su S. Skrėbe DELFI susisiekti nepavyko.

Kitas pastatas ir sklypas, atidūręs NŽT taikiklyje, turi kelis bendrasavininkius: Eglė Breikštaitė, Algirdas Breikštas, Jūratė Breikštienė, Kamilė Breikštaitė. Vis dėlto DELFI su šiais asmenimis susisiekti nepavyko.

Žiniasklaidoje skelbta, kad J. Breikštienė yra buvusi Algimanto Breikšto žmona, o jis kadaise valdė aukščiausioje lygoje žaidusią futbolo komandą „FC Vilnius“.

Dėl šio sklypo taip pat dar 2005 metais NŽT surašė nurodymus pašalinti tvoras, esančias valstybinėje žemėje. Teismas yra priėmęs sprendimą skirti baudą savininkei, o 2012-07-20 teismo sprendimu yra tenkintas Statybų inspekcijos ieškinys ir žemės sklypo savininkė įpareigota nugriauti tvorą.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyriaus vedėjas Arūnas Visockas teigė, kad karas žemgrobiams, visų pirma, paskelbtas todėl, kad jie trukdė tiesti dviračių taką.

„Kovo pradžioje buvo nugriautos neteisėtai užtvertos tvoros Žvėryne, Birutės gatvėje, planuojamo tiesti dviračių ir pėsčiųjų tako vietoje. Vaizdingoje teritorijoje palei Nerį suprojektuotas 3 m pločio dviračių takas ir nuo 2,25 m kintamo pločio pėsčiųjų takas. Apie 2 km dviračių ir pėsčiųjų takas drieksis nuo Senojo Žvėryno tilto iki Vingio parko tilto. Šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų procedūros. Šis naujas dviračių takas – didesnio dviračių takų statybos ir atnaujinimo projekto dalis, nes per artimiausius porą metų Vilniuje iš viso planuojama pradėti tiesti apie 45 kilometrus dviračių takų. Planuojama, kad nauju taku vilniečiai galės važinėti ir vaikščioti dar šį rudenį“, - sakė A. Visockas.

Valstybinė žemė jau iš dalies atlaisvinta sklypuose Birutės g. 18D, 18B ir 18C. Likusiuose sklypuose valstybinė žemėje esantys bešeimininkiai statiniai (tvoros), anot jo, bus demontuoti tiesiant dviračių ir pėsčiųjų takus.

Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba tada, kai statybos prasidėjo be leidimų, taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu tomas.janonis@delfi.lt.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (279)