„Reikėtų teigiamai vertinti Vyriausybės pastangas kelti aukštojo mokslo kokybę ir spręsti problemas, kurios susidariusios, ypač dėl programų dubliavimo, mažų grupių. O, kaip veiksmų planas, tai žinoma, tas pasiūlytas planas negali būti nei tinkamas, nei įvykdomas, nes tai yra planas, sukurtas kabinete, nederinant nei su steigėju Seimu, nei su universitetų bendruomenėmis“, - Eltai sakė J. Augutis.
Rektorių konferencijos vadovas pažymėjo, kad pagal universitetų autonomiją ir Konstitucinio teismo išaiškinimą, universiteto bendruomenės pertvarkymuose turėtų vaidinti lemiamą vaidmenį.
„Aš nesakau, kad universitetai tam priešintųsi, bet tokie labai jau drastiški ar labai ambicingi planai reikalauja trijų labai sudėtingų dalykų, tai pirmiausia labai didelio suderinamumo tarp subjektų, kurie sprendžia šituos klausimus, ir spręsti juos reikėtų taip, kad nenukentėtų nei prieinamumas studentų, nesumažėtų galimybės studijuoti, nes iš karto truputį padarius ką nors ne taip dar didesnę dalį jaunimo matysime užsienyje, studijuojančius universitetuose“, - kalbėjo J. Augutis.
Rektorių konferencijos vadovas antradienį pristatytas idėjas dėl universitetų jungimosi žiūri kaip į „paskatinimą, problemos pakėlimą, bet ne kaip realių veiksmų planą“. Jis atkreipė dėmesį, kad tokioms reformoms reikia ir lėšų, ir laiko.
„Kitas dalykas yra lėšos - norint padaryti tokias gilumines pertvarkas ir pakeisti natūralią tėkmę upių, pasukti į kitą pusę, reikia didelių lėšų, tą rodo ir Europos patirtis, kur buvo daromos tokios pertvarkos. Trečias dalykas - laikas, tai yra tikrai ne per tuos laikus padaroma, tai trunka ir iki dešimties metų tokie dalykai, nes čia negalima skubėti, pakeisti natūralios tėkmės, ir ketverių metų studijos, ir kiti dalykai“, - sakė J. Augutis.
Rektorių konferencijos pirmininkas teigiamai vertina šiuo metu egzistuojančią universitetų įvairovę ir nemano, kad tai reikėtų naikinti.
„Yra jaunimas, kurie iš karto nori pasirinkti ir siekti labai didelių aukštumų savo siauroje specializacijoje, yra klasikiniai senieji universitetai, tam sistema VU artimesnė, tas jaunimas, kurie kūrybingi, nėra iki galo apsisprendę, ieško didelio tarpdiscipliniškumo, (...) jiems „artes liberales“ sistema, laisvųjų studijų sistema, kuri yra VDU labiau tinkama. Nesuprantu, kam reikėtų sujungiant vieną ar kitą sistemą sunaikinti ir prarasti Lietuvoje“, - kalbėjo J. Augutis.
Jis teigia neįžvelgiantis, kaip iš tokio sprendimo mechaniškai jungti aukštąsias mokyklas, būtų laimėta finansiškai ar kokybės prasme.
„Yra tokių vietų, kur persidengia universitetai, turi labai daug dubliuojančių programų, bet tą galima spręsti žymiai pigiau ir paprasčiau, tai yra universitetams eiti išsigryninimo keliu, o ne darymo didžiulio milžiniško universiteto“, - teigė J. Augutis.
Rektorių konferencijos vadovas paaiškino, kad pagal dabar galiojančius įstatymus dėl universitetų jungimosi galutinį sprendimą priima Seimas, kuris yra universitetų steigėjas.
„Bet pats Seimas negali priimti sprendimo sujungti ar kažką su universitetais padaryti. Iniciatorius šitų procesų yra universitetų tarybos, kurios Seimui turi pateikti reorganizacijos planus ir naujų statutų projektus, ir po to Seimas savo balsavimu sprendžia šituos klausimus“, - teigė J. Augutis.
Kaip ELTA jau rašė, antradienį Premjero sudarytos darbo grupės nariai pristatė universitetų pertvarkos planą. Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas siūloma pertvarkyti, sukuriant du tarptautinio lygio universitetus - Vilniaus universitetą ir naują Kauno universitetą, bei du technologijų universitetus - sostinėje ir uostamiestyje.
Darbo grupė siūlo du plačios aprėpties (klasikinius) universitetus sutelkti Vilniuje ir Kaune. Pagal parengta planą, į VU įsilieja Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas, o Šiaulių universitetas tampa VU dalimi. Kaune sukuriamas naujas Kauno universitetas, kurį sudaro Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio, Lietuvos sporto universitetai.
Technologijų mokslą ir studijas numatoma koncentruoti aukštais rodikliais išsiskiriančiame Vilniaus Gedimino technikos universitete. Klaipėdos universitetas tampa universitetu, kuris specializuojasi uostui svarbiose studijų ir mokslo srityse.
Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus ir kt.
