„Nėra tokio ketinimo ką nors versti, yra darbo grupės pasiūlymai kaip galėtų atrodyti tas tinklas ir kaip jie mato optimalų tinklą. (...) Yra įvairių pasiūlymų, jokios prievartos nebus, bus šnekama su aukštųjų mokyklų senatais, su akademine bendruomene, sprendimai bus priimti tokie, kokie bus optimalūs“, - antradienį po valdančiosios koalicijos pasitarimo Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Politiko teigimu, pati finansavimo tvarka, akivaizdus studentų mažėjimas verčia ieškoti optimizavimosi kelių. „Tie universitetai, kurie manys, kad nereikia ieškoti kelio optimizuoti savo veiklą, jie paprasčiausiai gali bankrutuoti“, - sakė R. Karbauskis.
„Jei mes galvojame, kad prievartiniu būdu mes galėsime administracijoms pasakyti, kiek universitetų turi likti, tai galima padaryti, bet tai nebus teisingas žingsnis. (...) Tikrai mus nėra svarbu, kas su kuo jungiasi, bet nesikeisti natūraliai nebus galima“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjeras Saulius Skvernelis po valdančiosios koalicijos frakcijų posėdžio, kuriame pristatyta siūloma aukštojo mokslo tinklo pertvarka.
„Mes pakeičiame aukštųjų mokyklų finansavimą, darome sutartis su aukštosiomis mokyklomis, skatiname tiriamąjį mokslo darbą, keliame dėstytojų kvalifikaciją, skatiname ir optimizuojame aukštųjų mokyklų valdymą ir turtą, nustatome kartelę, kurią turi atitikti būsimas studentas, ir visi tie pokyčiai nori nenori vers aukštąsias mokyklas, kurios nori atitikti šitiems reikalavimams, konsoliduotis“, – kalbėjo premjeras.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša irgi tvirtina, kad dėl universitetų jungimosi „jokio rankų laužymo nebus“, o pokyčius lems pasikeitęs finansavimo modelis, jis įsigalios nuo 2018 metų.
„Mes norėtumėm, kad būtų mažiau universitetų, galbūt tikrai yra didelė prasmė konsoliduoti profesūrą, nes kada reikia teikti paraiškas įvairiems tyrimams, projektams, reikia stiprių pajėgų, toks mano atsakymas – keisis sąlygos, keisis ir skaičius. Patį finansavimo modelį rengiame, mes galvojame, kad nuo2018 metų sausio naujas finansavimo modelis turėtų atsirasti Lietuvoje“, – sakė komiteto vadovas.
J. Petrauskienė: realiai nė vienas universitetas nėra uždaromas
Vykstant aukštojo mokslo pertvarkai nė vienas universitetas nebus uždaromas, sako pirmadienį reformą valdančiajai koalicijai pristačiusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Švietimo ir mokslo ministrė sakė, kad pokyčiai aukštojo mokslo sistemoje leis sutaupyti 50 mln. eurų, už kuriuos bus ne tik įgyvendinama pati pertvarka, bet ir investuojama į pasenusią infrastruktūrą, apie 30 proc. didinami atlyginimai dėstytojams.
Papildomo finansavimo pertvarkai iš valstybės biudžeto nėra prašoma.
Anot J. Petrauskienės, taip pat numatoma peržiūrėti studijų programų vertinimą ir jų akreditavimą.
J. Petrauskienė sakė, kad pertvarkos tikslas nėra sumažinti universitetų skaičių.
„Čia yra siekis sutelkti potencialą, siekiant turėti bent du stiprius tarptautiškai, klasikinius universitetus, taip pat numatant ir specializuotas aukštąsias mokyklas“, - teigė ministrė.
Pasak jos, visi pasiūlymai buvo suderinti su aukštųjų vadovybe, jie pateikti remiantis jų pačių dalininkų pateiktais siūlymais.
Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka numato, kad Lietuvoje bus keturi universitetai, išliks ir atskiros specializuotos akademijos.
Premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė pasiūlė, kad būtų paliktas Vilniaus universitetas (VU) ir kuriamas Kauno universitetas - šios aukštosios mokyklos matomos kaip tarptautinio lygio universitetai.
Prie VU siūloma jungti Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetus, VU dalimi taptų Šiaulių universitetas.
Kaune plačios aprėpties universitetas būtų kuriamas sujungiant Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetą.
Dar du atskiri techniniai universitetai turėtų veikti Vilniuje ir Klaipėdoje.
MRU jungimui su VU neprieštaraus, jei reformą rengs ir universitetų bendruomenės
Mykolo Romerio universitetas (MRU) neprieštarauja Vyriausybės pristatytai idėjai jungtis šiai įstaigai su Vilniaus universitetu, tačiau rengiant pertvarkos detales procese turi dalyvauti ir universitetų administracijos, mokslininkai, sako MRU rektorius Algirdas Monkevičius.
Anot jo, jungimosi idėja su VU vadovybe aptariama jau beveik metus.
Pasak MRU vadovo, jungiantis su VU būtų siekiama išvengti dubliavimo, pavyzdžiui, ekonomikos, vadybos ir finansų studijų programose, kurias, anot A. Monkevičiaus „tikrai būtų galima apjungti“, taip pritraukiant aukštesnio lygio profesorius.
Tačiau jis sako, kad universitetas neatsisakytų viešojo administravimo, viešojo saugumo programų, kurios yra unikalios. Taip pat esą nebūtų pritariama teisės studijų MRU siaurinimui, nes VU turi vientisąsias penkerių metų trukmės teisės studijas, įgyjant magistro laipsnį, o MRU - dvipakopes. t.y. bakalauro ir magistro. Bet kokias permainas, rektoriaus nuomone, reikėtų aptarti ir su teisininkų bendruomene.
„Esame pradėję kalbėti, kaip reikėtų visgi išsaugoti tam tikrą konkurencingą aplinką. Mūsų mintimis, reikėtų pagalvoti apie tai, kad išliktų galbūt dvi skirtingos teisės mokyklos ir tai būtų naudinga teisės sistemai“, - poziciją pristatė MRU vadovas.
Universitetas yra atlikęs skaičiavimus, jog universitetas pajėgtų funkcionuoti su 5 tūkst. studentų - šiuo metu čia studijuoja apie 11 tūkst. studentų.
„Tai yra riba, kurios viršyti nereikėtų. Iš tikrųjų, reikėtų gerokai sumažinti mokančiųjų skaičių, bet tai reikėtų sieti su tuo, kad būtų geresnis prieinamumas studijuoti tiems studentams, kurie pereina balų kartelę“, - kalbėjo rektorius.
VDU rektorius: į Kauną norima grąžinti sovietmečio darinį
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis parengtą pertvarkos planą buvo linkęs vertinti kaip paskatinimą diskutuoti apie universitetų problemas, tačiau sakė nematantis aiškių problemų sprendimo būdų.
„Sprendimo būdai problemų nėra tokie paprasti ir nedidelė darbo grupė per porą mėnesių kad parengtų kokybišką veiksmų planą – neįtikėtina. Taip, žinoma, ir atsitiko“, – sakė jis.
VDU rektoriaus teigimu, toks jungimasis į Kauną sugrąžintų sovietmečiu sukurtą darinį.
Todėl rektorius samprotavo, kad istoriškai teisingiau būtų mieste palikti Vytauto Didžiojo vardo aukštąją mokyklą.
J. Augutis pabrėžė, kad šis planas nėra derintas su universitetais ar jų steigėju Seimu. Jo požiūriu, vieno universiteto modelis labiau tinkamas mažesniems miestams, o vieno universiteto kūrimas iš Kauno atimtų dalį studijų, iškiltų grėsmė laisvųjų studijų sistemai, taikomai VDU.
Anksčiau ar vėliau Kaune vis tiek bus vienas universitetas, teigia KTU rektorius
KTU rektoriaus P. Baršausko vertinimu, pasiūlymas nėra idealus, tačiau teigė, kad jo vadovaujama aukštoji mokykla būtų pasirengusi siekti pokyčių.
„Jeigu žiūrint į tolimą ateitį, tai anksčiau ar vėliau Kaune vis tiek bus vienas universitetas. Net neabejoju tuo“, – teigė jis.
„Šioks toks įdirbis buvo ir gal būtų gaila, tačiau žiūrint ko siekiame: vis tiek privalome žiūrėti valstybiškai. Jeigu mes žiūrėsime tik savų interesų, niekad nieko neįvyks, kaip neįvyko per 27-erius metus. Jeigu valstybei to reikia, į kontaktą mes eisime ir tai remsime“, – teigė P.Baršauskas.
Jis pabrėžė, kad labai svarbu bus nustatyti taisykles, pagal kurias universitetai jungsis, nepaliekant šių klausimų aukštosioms mokykloms spręsti pačioms.
„Turi būti aiškūs nubrėžti principai: ar konkursinis, ar kokybinis, nesidubliavimo, ir taip toliau. Šie dalykai turi išgryninti, ko siekia“, – kalbėjo P.Baršauskas.
ASU svarstytų kurti naują universitetą, bet prie kažko jungtis nenorėtų
Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius A.Maziliauskas sakė, kad universiteto pozicija priklausytų nuo to, ar būtų siūloma kurti naują universitetą esamų pagrindu, ar jungti aukštąsias mokyklas.
Pasak rektoriaus, universitetas lauks detalių, kaip bus kuriamas naujas universitetas, koks bus jo juridinis statusas.
ŠU norėtų išlikti kaip specializuota aukštoji mokykla
Šiaulių universitetas norėtų išlikti kaip specializuota aukštoji mokykla, sako jo rektorius Donatas Jurgaitis.
„Mes labai norėtume, (...) kad Šiaulių universitetas ten, kur jis stiprus, tose srityse jis išliktų ne kaip universitetas, o kaip specializuotas universitetas, kurio pavadinime galėtų būti ir žodis „akademija“ ar kitoks žodis, o tose srityse, kurios pas mus yra silpnos, jas sustiprinti galėtume įvairiais tinkliniais ryšiais su kitais Lietuvos universitetais“, - BNS antradienį sakė universiteto vadovas.
Aukštojo mokslo pertvarkos planą rengusi ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė pasiūlė, kad Šiaulių universitetas taptų Vilniaus universiteto dalimi.
„Tas variantas manęs kaip rektoriaus nelabai tenkina. Aš norėčiau, kad būtų „prie“, - teigė D. Jurgaitis.
Pasak jo, išliksianti Šiaulių aukštoji mokykla galėtų turėti pedagogų, inžinierių, informacinių technologijų specialistų rengimo studijų programas. D. Jurgaitis teigė, kad universitetas jaučiasi stiprus socialiniuose, humanitariniuose moksluose.