Po pateikimo Darbo kodekso ir lydinčiųjų įstatymų pataisoms pritarė 60, prieš buvo 1 Seimo narys ir 47 susilaikė. Toliau seka dar dvi procedūros – svarstymas ir priėmimas.
Kaip žinoma, valdančiosios koalicijos partneriai – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija – sutarė pateikti Darbo kodekso pataisas Seimui, tačiau socialdemokratai vėliau žadėjo patikslinti savo poziciją po gegužės 6 dieną vyksiančio suvažiavimo.
Naujasis socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas ne kartą sakė, kad, jo nuomone, socdemams nereikėtų antrą kartą lipti ant to paties grėblio ir pritarti socialiai nejautriam Darbo kodeksui, kuris iš dalies galėjo lemti šios partijos pralaimėjimą Seimo rinkimuose.
2016 m. liepos mėnesio atliktos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, nepalankiai Darbo kodeksą vertino 50,7 proc. gyventojų, greičiau nepalankiai – 14,2 proc., greičiau palankiai – 2,7 proc., palankiai – 1,4 proc.
Naujasis Darbo kodeksas buvo priimtas praėjusios kadencijos Seimo, bet prezidentė Dalia Grybauskaitė jį vetavo ir pateikė savo siūlymus. Tačiau šalies vadovės veto buvo atmestas.
Vėliau Seimas atsižvelgė į keletą prezidentės pataisų, bet visų jų priimti nepanoro. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimus laimėjo kritikuodama Darbo kodeksą, o laimėjusi jo įsigaliojimą atidėjo iki liepos mėnesio bei pavedė dėl šio kodekso derėtis Trišalėje taryboje.
Trišalėje taryboje darbuotojai ir darbdaviai pasiekė sutarimą kai kuriais klausimais, bet liko nemažai nuostatų, dėl kurių sutarimo nepasiekta – tai reiškia, kad šios nuostatos liks tokios, kokias priėmė Algirdo Butkevičiaus vadovaujama dauguma.
Trišalės tarybos pasiektu pagrindu paruoštas Darbo kodekso ir lydinčių įstatymų pataisas antradienį Seime pristatė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Tai sukėlė „Tvarkos ir teisingumo" frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio pasipiktinimą: jo nuomone, pristatyti tokį svarbų projektą turėtų ministras Linas Kukuraitis.
Konservatorių atstovas Mykolas Majauskas nusistebėjo, kad svarstant tokį visiems darbuotojams svarbų projektą posėdžių salėje sėdi labai nedaug Seimo narių.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas savo ruožtu pastebėjo, kad Darbo kodekso įsigaliojimas yra svarbus norint, kad Europos Komisija pripažintų darbo santykių reformą struktūrine. To nepadarius, Europos Komisija galėtų priekaištauti Lietuvai dėl biudžeto deficito. Taigi iš esmės valdantieji baiminasi, kad neįsigaliojus naujam dar senosios valdžios priimtam Darbo kodeksui, Lietuva turėti susiveržti diržus. E. Gentvilas pažymėjo, kad Seime esama norų dar kartą atidėti Darbo kodeksą.
Valstiečių žaliųjų atstovas Tomas Tomilinas sako, kad iš tiesų Trišalėje taryboje pasiekti pakeitimai nėra kosmetiniai: esą vien ką reiškia, kad profsąjungos turės vietą darbo tarybose. Beje, šis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikas interviu DELFI yra sakęs, kad naujasis Darbo kodeksas inicijuotas atsiliepiant į darbdavių prašymą sudaryti sąlygas lengviau atleisti darbuotojus, tačiau politikas taip pat teigė, kad Trišalės tarybos pasiektiems susitarimams turi būti pritarta.
Nepaisant ginčų Seimo salėje, po pateikimo naujojo, bet šiuo metu dar negaliojančio, Darbo kodekso pataisoms buvo pritarta. Tolesnė svarstymo data numatyta gegužės 23 diena, nors konservatorius Andrius Kubilius klausė, kam tiek ilgai ginčytis, jeigu Darbo kodeksas iš esmės nesikeičia.
„Galėtume balsuoti, kad ir ketvirtadienį, nes rezultatas gali būti toks pat. Klausantis valdančiųjų suprantame, kad turėsime mėnesį tuščių mūšių, po kurių rezultatas liks toks pats. Kaip ponas T. Tomilinas sakė, esminis pasikeitimas lyginant su praėjusiais metais yra ne pats Darbo kodeksas, o dialogas. Sveikiname su tuo, kad dialogas pasikeitė, bet Darbo kodeksas nepasikeitė. Tai kam mums mėnesį laiko muštis, jei socdemai sako viena, premjeras sako, kad jokių pataisų nepriimsim, o T. Tomilinas sako, kad nebalsuos už projektą, jei nebus susitarimo dėl atlyginimų. Tai dabar mėnesį ginčysimės ir baigsime ten pat, kur buvome: nuo liepos 1 dienos galios tas pats kodeksas, kuris priimtas praeitame Seime", - sakė A. Kubilius.
DĖL KO SUSITARĖ DARBDAVIAI IR PROFESINĖS SĄJUNGOS:
1. Suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, po informavimo ir konsultavimosi su darbo taryba ir atsižvelgus į profesinės sąjungos nuomonę.
2. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis – ne ilgiau nei 3 mėnesiai (dabar yra 4 mėnesiai).
3. Suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas per savaitę – 52 valandos be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui (dabar yra 48 valandos be jokių išimčių).
4. Suminės darbo laiko apskaitos atveju viršvalandžiai apskaitomi po apskaitinio laikotarpio (ne ilgiau kaip 3 mėn.), kitiems režimams – po savaitės.
5. Maksimalus darbo laikas per savaitę su papildomu darbu ir su viršvalandžiais – 60 valandų.
6. Naktinio darbo laiko apskaitos laikotarpis – 3 mėnesiai.
7. Kasmetinės atostogos – 20 darbo dienų (dabar yra 28 kalendorinės dienos).
8. Papildomos ir pailgintos atostogos (pavyzdžiui, už stažą) nustatomos Vyriausybės nutarimu, o ne Darbo kodeksu.
9. Darbo taryba darbovietėje bus privaloma, jei įmonėje dirba 20 ar daugiau darbuotojų. Viena vieta taryboje skiriama profesinės sąjungos nariui, kuris bus renkamas iš ne mažiau 3 profsąjungos kandidatų. Jei įmonėje daugiau nei 1/3 darbuotojų priklauso vienai profsąjungai, darbo taryba nesudaroma, jos funkcijas atlieka profsąjunga. Jei įmonėje daugiau nei 1/3 darbuotojų priklauso skirtingoms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo skirtingų profsąjungų jungtinė atstovybė.
10. Kol nepradeda veikti darbo tarybos, informavimą ir konsultavimą vykdo profesinės sąjungos.
11. Trišalės tarybos nariai bus priimami socialinių partnerių sutartais ir Darbo kodekse nustatytais kriterijais.
12. Dalinis darbas gali būti tik esant svarbioms ekonominėms priežastims, nustačius Vyriausybei.
13. Informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų, darbdavys privalo pateikti darbo taryboms pareikalavus.
14. Darbo arbitražo nevykdymas užtraukia maksimalią 500 eurų baudą už kiekvieną nevykdymo savaitę, bet ne ilgiau kaip už 6 mėnesius, plius delspinigiai.
15. Darbo arbitražą abi kolektyvinio ginčo šalys susitarimu.
16. Įtvirtina darbinį teisnumą ir veiksnumą.
17. Kompensacija dėl kilnojamo darbo ir lauko sąlygų.
18. Nedarbo draudimui reikės 12 mėnesių stažas per paskutinius 30 mėnesių. Bedarbio išmoka bus mokama 9 mėnesius.
19. Užimtumo įstatyme turi būti įtvirtintos naujos socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės, savišvietos ir neformaliai įgytų kompetencijų vertinimo reglamentavimas, turi būti praplėstas institucijų ratas, galinčių skirti baudas už nelegalų, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.