Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas interviu DELFI sakė, kad žmonės migruoja ir ateityje tą darys dar dažniau. R. Baltaduonis Lietuvą ragina rasti būdų emigrantams išsaugoti pilietybę.
– Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,85 mln. gyventojų. Prognozuojama, kad 2047 m. mūsų teliks 1,99 mln. Pastarąjį dešimtmetį vidutiniškai per metus emigruoja apie 30 tūkst. gyventojų. Ką tai reiškia Lietuvai?
– Mano akimis, dalis viso judėjimo yra paprasčiausia globalaus, dinamiško pasaulio, kuris greitėja ir intensyvėja, paseka. Dabar vykstantis judėjimas nebūtinai yra vienpusis, negrįžtamas. Tarpukariu žmogus, sėdęs į laivą ir išvykęs į Ameriką, turėjo atsisveikinti su savo šeima visam gyvenimui. Šiuo metu lietuviai iš Norvegijos, Anglijos grįžta kas savaitgalį, yra tokių, kurie gyvena Vilniuje, važiuoja dirbti į Londoną, o savaitgaliui grįžta į Lietuvą.
Žvelgiant Europos Sąjungos (ES), taip pat Norvegijos kontekste, galbūt jie deklaravo išvykimo vietą ir gyvena kur kitur, gal taip patogiau, šeimai lengviau vaikus auginti, tačiau tai nereiškia, kad jie išvykę visam laikui. Man atrodo, ypatingai ES, žmonės migruoja ir ateity migruos dar labiau, nebent įvyks kažkokie kataklizmai, kai žmonėms vėl bus suvaržyta judėjimo laisvė ar nutrūks tam tikri tarptautiniai susitarimai, kurie neleistų migruoti.
Tačiau šiuo metu mes naudojamės ta laisve, kurią gavome po nepriklausomybės atgavimo. Iš tikrųjų tai buvo gaivaus oro gūsis. Lietuva, buvusi už geležinės uždangos ir negalėjusi pamatyti pasaulio, tuo naudojasi. Tai yra puiku ir daug išvykstančių žmonių grįžta atgal.
Nors emigracijos rodikliai mums kol kas nėra teigiami, tai, kad 20 tūkst. šįmet grįžo į Lietuvą, yra pozityvus ženklas. Galbūt dalis vėl išvyks ir grįš. Šį procesą matau realistiškai, gyvenu Amerikoje ir matau, kaip žmonės iš vienos valstijos persikelia į kitą ir tai nėra galutinė stotelė. Esu profesorius, rengiu studentus ateičiai ir jiems sakau: 5-7 kartai, kai keisite karjerą, yra labai normalus dalykas, galbūt karjeros vingiai nuves į visiškai kitus kraštus.
Manau, lietuviai, būdami veiklūs, verslūs, žingeidūs, naudojasi galimybėmis ir mes į tai neturėtume žiūrėti kaip į labai didelę kataklizmą. Reikia analizuoti rezultatus, sudaryti sąlygas, kad jie žinotų apie Lietuvoje laukiančias galimybes, grįžtų ir pasinaudotų jomis. Manau, kad situacijai pasikeitus jie grįš.
– Jungtinėje Karalystėje šįmet atliktos apklausos rezultatai parodė: 55 proc. apklaustų lietuvių sako, kad „Brexit“ paskatins juos siekti D. Britanijos pilietybės, net jei dėl to jie praras Lietuvos pilietybę. Atrodo, kad Lietuvai gresia prarasti keliasdešimt tūkstančių piliečių.
– Tai būtų labai didelė netektis. Paso netekimas – labai stiprus ryšio su Lietuvos valstybe netekimas, net ir tautiško identiteto, to žmogaus ryšio su Lietuva susilpnėjimas. Turime dėti visas pastangas ir raginame Seimo narius ieškoti visų būdų, kol vyksta „Brexit“ derybos, rasti būdų lietuviams išsaugoti pilietybę.
Lietuvių išsakyta pozicija, kad jie priimtų kitos šalies pilietybę, net jei iš jų būtų atimta ar jiems reikėtų atsisakyti Lietuvos pilietybės – dažnai tai susiję su kitų žmonių likimais. Dalis jų nori apsaugoti šeimos narius, pavyzdžiui, siekia, kad vaikai baigtų mokyklą, kiti galbūt rūpinasi artimaisiais, kurie likę Lietuvoje ir jų perlaidos užtikrina artimųjų gerbūvį.
Tikrai turėtume dėti visas pastangas, kad šiuos piliečius ir jų ryšį su valstybe išlaikytume.
– Diskusijas dėl dvigubos pilietybės girdime metų metus, tačiau nėra jokio proveržio. Ar nepavargote, ar jums, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos naujokui, nesusidarė įspūdis, kad delsimas apsispręsti ir yra valdžios atsakymas, kad dvigubos pilietybės nebus.?
– Mes tikime, kad taip nėra, matome, kad naujas Seimas rodo iniciatyvą ir įvykęs politinis susitarimas labai sveikintinas (114 Seimo narių registravo Pilietybės įstatymo pataisas, kurios leistų Lietuvos pilietybę išlaikyti po 1990 m. į Europos Sąjungos bei NATO šalis išvykusiems ir šių šalių pilietybės įgijusiems lietuviams – DELFI).
Tai – unikalus dalykas – daug Lietuvoje klausimų, kada nuomonės išsiskiria labai greitai, tad sutarimas šiuo klausimu yra geras ženklas. Žinoma, darbai kalba patys už save. Mes tikrai pasiruošę talkinti, padėti ir prisidėti bandydami ieškoti galimybių.
– Galimybių ieškoma, tačiau ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius perspėja, kad tą galima pasiekti tik referendumo būdu. Panašu, kad Seimo narių siūlymas įteisinti dvigubą pilietybę įstatymo keitimo keliu – niekur nevedantis.
– Komisijoje esantys ir kiti mus konsultuojantys teisininkai aiškiai sako, kad pasakyti, ar pasiūlymas konstituciškas, gali tik pilnos sudėties Konstitucinis Teismas – to negali pasakyti niekas kitas. Nesvarbu, ar pasisakiusieji anksčiau priklausė KT, ar ne, tai tik jų nuomonė.
Nepamirškime, kad lietuvių, išvykusių po 1990 m., kurie negali išlaikyti pilietybės, vaikai jau dabar gali turėti dvigubą pilietybę, jiems jau nebereikia pasirinkti tarp Lietuvos ir kitos šalies pilietybės. Tai – didžiulis laimėjimas, kurį jau esame pasiekę. Taip pat dėl brolių ir seserų litvakų, kurie, išvykę tarpukariu, dabar jau gali turėti ir Lietuvos, ir kitos šalies pilietybę. Tie maži žingsniai žengti ir to nereikia pamiršti.
Mes tikimės, kad šis žingsnis, kurį bandome žengti su Seimu, ieškome sprendimų, kad tai būtų teisiška ir Konstitucijos rėmuose, bus sėkmingas. Labai sveikiname, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė ieško sprendimų.
– Ką pasakytumei sakantiems, kad dvigubos pilietybės norima dėl patogumo, dėl asmeninės naudos, taip pat primenantiems, kad neįmanoma įsipareigoti dviem valstybėms.
– Aš sveikinčiau kiekvieną lietuvį, kuris siekia išlaikyti ryšį su Lietuvos valstybe siekdamas išlaikyti Lietuvos pilietybę, nepaisant to, kur gyvenimas tą žmogų ar jo šeimą nubloškė. O į pareigas siūlyčiau žiūrėti labai praktiškai: jas paprastai nustato ir jų nesilaikymo pasekmes numato atskirų šalių įstatymai bei tarptautiniai susitarimai.
Lygiai taip kaip žmonės geba kiekvieną dieną vienu metu derinti pareigas savo tėvams, vaikams ir mylimiems žmonėms, savo darbdaviams ir klientams. Šį gyvenimo aspektą turėtume irgi palikti piliečių asmeninei atsakomybei. Bet akivaizdu, kad panaikinus Lietuvos pilietybę, nelieka ir tų įsipareigojimų valstybei.
Pažvelkime į savo istoriją ir pamąstykime, ar tai yra naudingiausia Lietuvai.
– Ką JAV lietuvių bendruomenė mano apie Lietuvoje vykstančius procesus? Kas jiems, žvelgiant iš už Atlanto, aktualiausia, kelia nerimą?
– JAV lietuvių bendruomenei rūpi Lietuvos tolesnis vystymasis, saugumas, demografiniai procesai, gilėjanti socialinė atskirtis. Todėl yra toliau aktyviai dirbama su Amerikos valdžios institucijomis siekiant užtikrinti tolesnę paramą Lietuvai, siekiama stiprinti ne tik verslo, bet ir nevyriausybinius ryšius tarp organizacijų abipus Atlanto, teikiama materialinė parama įvairioms iniciatyvoms Lietuvoje.