Toks sprendimas trečiadienį priimtas vienbalsiai, aštuoniems komiteto nariams balsavus „už“.
Idėją dar kartą kreiptis į KT komiteto nariams pasiūlė konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius.
„Niekas netrukdo visam Seimui kreiptis dabar į Konstitucinį Teismą, šiandien pat, ir paprašyti išaiškinti, ar 2006 metų nutarimas, kuriame parašyta, kad (dviguba) pilietybė negali būti plačiai paplitęs reiškinys, ar tai reiškia, kad pasikeitus aplinkybėms – tiek daug žmonių išvyko, globalizacija, – ar tai reiškia, kad Pilietybės įstatymu galima nustatyti, jog asmenys, kurie įgijo Europos Sąjungos ir NATO valstybių pilietybę, gali būti ir Lietuvos piliečiai“, – pasiūlė teisininkas.
Anot jo, KT išaiškinimas nuims įtampą, kylančią tarp institucijų.
„Ir teismas jums atsakys, jums nereikės laužyti iečių, priešpastatyti teismo, prezidento, Seimo, nereikės kiršinti šių trijų institucijų ir sakyti, kad vieni nori dvigubos pilietybės, o kiti nenori“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
2006 metų lapkričio 13 dieną KT pareiškė, kad dvigubos pilietybės atvejai atvejai gali būti tik labai reti, išimtiniai, o ne paplitęs reiškinys.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau buvo prašiusi KT paaiškinti savo nutarimą. 2013 metų kovą teismas išaiškino, kad nepakeitus Konstitucijos, po Nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems lietuviams negalima įstatymu išsaugoti Lietuvos pilietybės, jei jie įgijo užsienio šalies pilietybę. Tuomet šiame išaiškinime nebuvo išskirtos Europos Sąjungos ir NATO piliečių kategorijos.
Trečiadienį TTK sprendė, ar 114 parlamentarų parašais paremtos Pilietybės įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai. Pagal jas, Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti NATO ir Europos Sąjungos valstybių pilietybes įgiję asmenys.
Seimo Teisės departamentas šias pataisas įvertino kaip galinčias prieštarauti Konstitucijai.
Parlamentinio komiteto posėdyje dalyvavę Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai prašė Seimo narių neatimti iš jų vilties išsaugoti Lietuvos pilietybę.
Kadangi nutarta inicijuoti kreipimąsi į KT, svarstant projekto atitikimą pagrindiniam šalies įstatymui padaryta pertrauka.
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad plačiau įteisinti dvigubą pilietybę galima tik referendumu pakeitus šį Konstitucijos straipsnį. Kad jis įvyktų, „už“ privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Dėl to išeivijos atstovai nuogąstauja, jog referendumas neįvyks.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiesiems nepriklausomybės metu. Taip pat numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.