Migracijos departamento duomenimis, daugiausiai Lietuvoje laikinus leidimus gyventi gavusių imigrantų yra kaimyninių šalių gyventojai, tai – ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai.

Atvykusiųjų iš kitų Europos šalių ir gavusių Laikinus leidimus gyventi Lietuvoje yra mažiau nei 200.

Atvykusiųjų iš kitų regionų šalių 2016 m. su tokiu leidimu nebuvo daugiau nei 300, išskyrus Indiją. Pernai 551 Indijos pilietis gavo naujų ir pratęsė jau turimus laikinus leidimus gyventi Lietuvoje (nauji - 429, pratęsti - 122).

Kas šių šalių gyventojus patraukia Lietuvoje

Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis teigia, kad šiuos imigrantus veikia panašūs faktoriai.

„Visi imigrantai, tiek iš Lietuvos, tiek iš kitur, praktiškai yra veikiami tų pačių principų: jie išvažiuoja kaip ir mūsiškiai dėl žemų pajamų, kurias gali uždirbti savo šalyje. Greičiausiai jie turi darbą ir savo šalyje, bet žino, kad pas mus gali uždirbti daugiau ir atvažiuoja čia, pavyzdžiui, baltarusiai. Žmonės išvažiuoja iš savo šalies ir dėl prasto gyvenimo lygio, kai kainos aukštos, o pajamos – žemos, čia pavyzdžiu tinka Ukraina. Trečia priežastis – politinė aplinka ir čia pavyzdžiu tinka visos trys šalys: Ukraina, Baltarusija, o dabar - ir Rusija. Dar viena priežastis – verslo plėtros apribojimai ir korupcija“, - vardijo B. Gruževskis.

Boguslavas Gruževskis

Jis sako, kad dėl šių priežasčių į Lietuvą atvyksta ir imigrantų iš Moldovos, iš Kaukazo.

Kodėl jie atvyksta į Lietuvą, o ne į Estiją ar Latviją? Ten ir pajamos yra šiek tiek aukštesnės, bet ir šiuo atveju yra trys priežastys. Lietuva tikrai yra draugiškiausia kalbant apie santykį su rusakalbiais, esame gerbiami Ukrainoje, turime ryšių su Baltarusija, yra ir giminystės ryšių. Na, Rusija šiame kontekste tinka vidutiniškai, bet ir jos piliečiai čia randa pakankamai draugišką ir patrauklią aplinką, kai kalbame apie kalbą ir sociokultūrinę aplinką“, - paaiškino B. Gruževskis.

Pasak jo, svarbu ir tai, kad Lietuva yra didžiausia iš visų Baltijos šalių, tad čia ir didesnė rinka verslui, ir daugiau galimybių rasti darbo.

„Imigrantai labai dažnai yra veiklūs žmonės, kurie ieško palankesnės aplinkos. Aišku, Vokietijoje aplinka gal yra dar palankesnė, bet ten reikės mokėti vokiečių kalbą, išmanyti teisinę aplinką“, - kalbėjo B. Gruževskis.

Įdomu tai, kad, anot pašnekovo, imigrantus į Lietuvą gali traukti ir šešėlinės ekonomikos apimtys.

Pas mus patrauklumą šių šalių imigrantams dar didina aukštas šešėlinės ekonomikos lygis. O jis yra visose šalyse, net ir Norvegijoje, kuri yra imigrantų traukos erdvė, taip pat Vokietijoje, jau nekalbant apie Jungtinę Karalystę ar Airiją. Pas mus šis procentas yra didesnis nei Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje, tad tai yra dar vienas iš veiksnių, kodėl Lietuva imigrantams yra patraukli“, - sakė B. Gruževskis.

Jis mano, kad nors pagrindinis imigrantus traukiantis veiksnys yra ekonominis, galima juos skirstyti ir pagal šalis.

„Pavyzdžiui, iš Rusijos išvažiuoja labiau pasiturintys žmonės, kurie reaguoja į korupcinius ribojimus, o čia suranda daugiau laisvės ir jos pritaikymo būdų. Iš Ukrainos atvažiuoja daugiau su mažesnėmis pajamomis, nes ten prastesnis gyvenimo lygis, yra įvairios įtampos, o Baltarusijos imigrantų turbūt pusė tokių, pusė kitokių“, - imigrantų portretą piešė B. Gruževskis.

Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centro mokslo darbuotoja Ilona Strumickienė sutinka, kad viena svarbiausių priežasčių, kodėl šių šalių piliečiai renkasi Lietuvą, yra kalba.

„Su rusų kalba Lietuvoje galima išsiversti, nekyla didelių adaptacijos, integracijos problemų, plačiojoje visuomenėje rusofobiškos nuotaikos ne itin reiškiasi. Ukrainiečių atveju Lietuvos pasirinkimą lemia ir pastaraisiais metais besiformuojantis Lietuvos kaip Ukrainai draugiškos, geopolitiniame kontekste padedančios šalies įvaizdis. Atvykėliams iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, be abejo, svarbu ir kultūrinis, socialinis panašumas, bendra netolima praeitis Sovietų Sąjungos sudėtyje“, - teigė ji.

Tačiau mokslininkė apgailestauja, kad tiek mokslininkai, tiek plačioji Lietuvos visuomenė per menkai domimės atvykusiais į Lietuvą.

Krizė akivaizdi ir ją reikia suvokti

Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto vadovė, docentė Audronė Telešienė įvardija dvi imigrantus traukiančias priežastis. O jų kelionės tikslu pirmiausiai yra šalies didmiesčiai Vilnius ir Klaipėda. Įdomu tai, kad gyventojų skaičius šiuose didmiesčiuose išlieka panašus arba mažėja ne taip sparčiai kaip kituose šalies vietose.

„Pirma priežastis yra ekonominė, nes veikiausiai didelė dalis tų žmonių atvyksta į Lietuvą jau turėdami susitarimą dėl darbo. Kita priežastis – kaimynystės efektas. Mes jiems esame pažįstami kaip šalis, kaip kultūra, jie žino, ko atvykę čia gali tikėtis. Kitą vertus, ir mūsų gyventojams tai yra pažįstamos šalys ir kultūros dėl istorinės patirties ir bendro turėto sovietmečio“, - kalbėjo ji.

Pašnekovė dėsto, kad Vilniuje ir Klaipėdoje šių šalių gyventojams nėra sunku integruotis, jie neišsiskiria, nes rusakalbių šiuose miestuose yra nemažai ir tai yra palengvinantis faktorius pasirenkant Lietuvą išvykimui.

„Paprastai į Lietuvą imigruoja tie, kurie turi pakankamai išsilavinimo arba socialinio kapitalo, ryšių, kad galėtų išvykę uždirbti normalų atlyginimą. Šiuo atveju, žinoma, yra svarbūs ir šalių ekonominiai saitai“, - kalbėjo A. Telešienė.

Audronė Telešienė

Visgi kitos grupės - imigruojančių trečiųjų šalių piliečių su didesniu kapitalu – dalis nėra reikšminga. Ekspertė svarsto, kad jei į Lietuvą jų ir atvyksta, tai - nedidelė imigrantų dalis. Pašnekovės nuomone, jei Lietuvai pavyktų pritraukti daugiau imigrantų su jau turimu kapitalu, tai būtų labai naudinga, tik tam reikia pasiruošti.

„Lietuvoje mums būtų labai naudinga turėti daugiau imigrantų su savo kapitalu, tik aš manau, kad mes dar neperėjome keleto stadijų. Kitaip tariant visuomenė nėra pripratusi prie minties, kad mes gyvename demografinėje krizėje ir mums tuoj pritrūks darbo jėgos. Tai leidžia puoselėti kažkokias išskirtinumo aplinkybes, pavyzdžiui, kad Lietuva yra tik lietuviams, ir ksenofobines nuotaikas“, - kalbėjo ji.

Mokslininkė mano, kad pirmiausia reikia įsisąmoninti demografinės krizės problemą.

„Žmonių Lietuvoje jau sumažėjo, mes nieko negalime padaryti, kad mūsų nemažėtų, o darbo jėgos reikės ir labai daug. Greičiausiai darbo jėgos galime gauti per imigraciją, tad mums reikalinga kryptinga ir valdoma imigracinė politika. Manau, iki šio etapo mes ateisime, per 5-etą metų tikrai, bet dabar tam kliūtimi yra neigiamos visuomenės nuostatos“, - apibendrino ji.

Su mokslininke sutinka Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.

„Dažniausiai Lietuvoje, kai kalbama apie imigraciją, turima omenyje imigracija kaip kompensacinis ar laikinas mechanizmas dėl emigracijos kilusių problemų sprendimui, tik laikinai, tik tą konkretų darbą, nes „neduok dieve grįš lietuvis ir neras savo darbo vietos“. Arba baiminamasi imigrantų invazijos, kad pigi darbo jėga išstums lietuvius ir tik dar labiau padidins emigraciją, arba kad imigrantai „numuš“ darbo užmokestį“, - kelias priežastis vardijo ji.

Pašnekovė primena, kad gyventojai, galvodami apie imigrantus, baiminasi ir nutautėjimo, terorizmo.

„Apie imigraciją, kaip galinčią nešti naudą dažniausiai negirdime“, - komentavo A. Sipavičienė.

Audra Sipavičienė

Kalbėti apie imigraciją, anot A. Sipavičienės, verta dėl kelių Lietuvoje jau susiformavusių problemų. Gyventojų sumažėja ir grįžta nepakankamai, tad kyla klausimai: kas uždirbs pensijas, kas mokės mokesčius, kas fiziškai pasirūpins senoliais?

Ji mano, kad imigracija Lietuvai yra naudingas procesas, nes šalyje atsiranda daugiau dirbančiųjų, gyventojų, verslininkų, šeimų. Imigracija tampa papildomu elementu į ekonominę plėtrą ir inovacijas orientuotam mechanizmui.

„Imigruoja dažniausiai rizikuoti nebijantys, savo verslą kurti, norintys dirbti žmonės. Tik įvairovė duoda inovacijas, - komentavo A. Sipavičienė. - Verslo ir investuotojų pritraukimas – tai naujos darbo vietos, paskata neišvykti ir reemigruoti.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (563)