Rimtai apie grįžimą į tėvynę svarsto tik 7 proc. respondentų. Dar 21 proc. teigė, jog labiau tikėtina, kad jie išvyks į kitą ES šalį nei Lietuvą.

Šių metų kovo mėnesį Jungtinės Karalystės (JK) Londono Sičio lietuvių klubas vykdė apklausą, kurios metu domėjosi „Brexit” įtaka JK gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Rezultatai nustebino ne tik pačius apklausos rengėjus, bet ir Lietuvos Seimo narius.

Internete vykdytos apklausos rezultatai pirmą kartą buvo pristatyti šių metų balandžio 1 d. Briuselyje vykusioje Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir Londono Sičio lietuvių klubo (LCLC) organizuotoje diskusijoje „Brexit įtaką Lietuvos piliečiams Jungtinėje Karalystėje".

Pirmadienį Vilniuje, Seime vykusiuose debatuose „Brexit“ ir Lietuvos piliečių Jungtinėje Karalystėje interesai", kuriuose dalyvavo ne tik politikai, tačiau ir Lietuvių bendruomenės JK bei pasaulyje atstovai, LCLC prezidentas Marius Raugalas apklausos rezultatus pristatė ir Seimo nariams. Diskusija Seime vyko kaip LR Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Komisijos posėdžio dalis.

Apklausos klausimus iš viso atsakė 1157 respondentai. 30 proc. dalyvių gyvena šalies sostinėje Londone, likusioji dalis lietuvių įsikūrusi kituose JK miestuose ir miesteliuose.

Didžioji dalis respondentų dirba nekvalifikuotą darbą (41 proc.), 34 proc. save įvardino, kaip profesionalus ar dirbančius aukštos kvalifikacijos darbą, o dar 12 proc. teigė JK turintys savo verslus ar vykdantys individualią veiklą.

Rezultatai - nustebino

Apklausa atskleidė tai, ką iki šiol Lietuvos politikai galėjo tik spėlioti.

Pasirodo, dėl JK planų pasitraukti iš ES dauguma šalyje gyvenančių imigrantų lietuvių nerimauja dėl savo teisių išsaugojimo po „Brexit”. Tai patvirtino net 77 proc. apklausos respondentų.

Daugiau nei pusė respondentų (55 proc.) teigia, jog yra tikėtina, kad „Brexit” paskatins juos siekti Didžiosios britanijos pilietybės, net jei tai reikštų Lietuvos pilietybės praradimą.

Nors pastaruoju metu pasirodė svarstymų, kad „Brexit” - puiki galimybė Lietuvai prisivilioti savo piliečius atgal, pasirodo, rimtai apie grįžimą į tėvynę svarsto tik 7 proc. respondentų. 21 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių teigė, jog labiau tikėtina, kad jie išvyks į kitą ES šalį nei Lietuvą.

Nepaisant to, didžioji dauguma apklausos dalyvių pripažino, kad Lietuvos pilietybės išsaugojimas lietuviams būtų svarbus ir dėl praktinės ir dėl emocinės pusės, tačiau daugumą jų aplinkybės gali paskatinti siekti tapti D. Britanijos piliečiais.

Tai reikštų, kad remiantis įvairiais paskaičiavimais, po „Brexit” Lietuva galėtų prarasti nuo 30 iki 50 tūkst. savo piliečių.

„Oficialiais duomenimis, lietuvių JK yra apie 170 tūkst., o neoficialiais – net ir virš 200 tūkst., tad net jei skaičiuoti tik ketvirtadalį, kuris apklausoje įvardijo, kad D. Britanijos pilietybės siekimas yra labai tikėtinas, Lietuvai tai reikštų 40-50 tūkst. piliečių netekimą. Dėl taip nutraukto emocinio ryšio su Lietuva tai galimai reikštų ir daug mažesnę tikimybę, kad dalis jų kada nors grįš į Lietuvą ar kitaip prisidės prie Lietuvos gerovės.", - apklausos rezultatus komentavo M.Raugalas.

„Dėl šios priežasties labai tikiuosi, kad kuo greičiau rasime tinkamą teisinį būdą leisti JK ir kitose šalyse gyvenantiems ir tų šalių pilietybės dėl savo teisių apsaugojimo galimai siekiantiems lietuviams išsaugoti ir Lietuvos Respublikos pilietybę. JK lietuviams tai ypač skubus klausimas, turint omenyje, kad Britanija iš ES planuoja oficialiai išstoti jau 2018 metų rudenį.", - teigė M.Raugalas.

Daugiau naujienų saviems - www.tiesa.com.