„Konsultuotis su teisininkais būtina, ir su Konstituciniu Teismu – taip pat, bet pagal mūsų konstitucinę sandarą, dėl naujo įstatymo kreiptis prezidentė negali, tai gali padaryti pats Seimas. Manau, kad būtų tikslinga tai padaryti prieš darant rimtus sprendimus“, – ketvirtadienį žurnalistams Vilniuje sakė prezidentė.
Anot prezidentės patarėjos Rasos Svetikaitės, prezidentė laikosi pozicijos, jog Seimui tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą išsiaiškinti tuos klausimus, kurių doktrina nėra atsakiusi arba dėl kurių kyla diskusijos. Jos teigimu, iki įstatymo priėmimo Seimo nariai gali paprašyti Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl dabar galiojančio įstatymo arba ankstesnių nutarimų.
Pagal įstatymą, paprašyti išaiškinti ankstesnį nutarimą gali ir prezidentė.
Konstitucinio Teismo būtų galima klausti, ar ankstesni nutarimai reiškia, jog dviguba pilietybė ES ir NATO šalių piliečiams prieštarautų Konstitucijai. Seimas taip pat gali bandyti klausti, ar dabar galiojantis įstatymas nediskriminuoja naujosios kartos emigrantų.
Daugiau kaip šimtas Seimo narių siūlo Pilietybės įstatymo pataisas, kurios leistų turėti dvigubą pilietybę į Europos Sąjungos ir NATO šalis po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems lietuviams. Prezidentė teigia, kad šis siūlymas prieštarauja konstitucinei doktrinai, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys.
Seimo iniciatyvą prezidentė trečiadienį aptarė su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.
Po įstatymo priėmimo dėl jo atitikimo Konstitucijai į Konstitucinį Teismą galėtų kreiptis 29 Seimo nariai, Vyriausybė arba teismai. Jei niekas į Konstitucinį Teismą nesikreips, įstatymas bus taikomas, nepaisant prezidentės kritikos, kad jis prieštarauja Konstitucijai.
Anot Konstitucinio Teismo, smarkiai praplėsti dvigubos pilietybės ribas galima tik referendumu pakeitus Konstituciją.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.