Kaip BNS sakė ministrės atstovė Rita Grumadaitė, susitikimas rengiamas abipuse iniciatyva.

Pusė Seimo narių prieš beveik dvi savaites registravo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektą, kad būtų leidžiama asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje vardą ir pavardę rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Projektą remia ir opozicijos, ir valdančiųjų „valstiečių“ bei socialdemokratų atstovai, taip pat premjeras Saulius Skvernelis.

Projektas numato, kad originali pavardės rašyba lotyniškos abėcėlės rašmenimis būtų galima, „jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė“.

Šias pataisas remia ir originalios pavardžių rašybos teismuose siekiantys Lietuvos piliečiai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad jos sprendimas pritarti ar nepritarti projektui, jei jį priims Seimas, priklausytų nuo VLKK išvados.

Seime taip pat yra piliečių parašais inicijuotas projektas, kuris originalią pavardžių rašybą Latvijos pavyzdžiu leistų tik papildomame paso puslapyje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje. Vienas piliečių iniciatyvinės grupės atstovų buvo dabartinis Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei konservatorių atstovų remia būtent šitą projektą.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos teismai yra priėmę keletą sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis nepagrindiniame dokumento puslapyje, bet policijos migracijos valdybos atsisako tai padaryti motyvuodami įstatymo viršenybe prieš teismų sprendimus.

Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai. Originalios rašybos įteisinimo šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.