Premjeras nemato problemos, jei valdančiosios koalicijos partnerių laikysena M.Basčio atžvilgiu yra kitokia nei jo - S.Skvernelis pakartojo, kad palaikytų socialdemokrato mandato panaikinimą.

„Tikrai nenorėčiau kalbėti, kad gali būti kažkokia įtampa ar ne, aš manau, šitoje vietoje tikrai reikėtų elgtis visiems Seimo nariams pagal tai, kaip juos įtikino tie argumentai, kuriuos pateikė komitetas ar komisija, ir priimti sprendimus kaip Seimo nariai. Neturėtų čia būti kažkokių susitarimų ar vieną poziciją užimame, ar kitą poziciją, čia yra kiekvieno Seimo nario individualus vertinimas ir aš to laikysiuosi“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė premjeras.

Perklaustas, ar Valstybės saugumo departamento informacija ir Seimo komiteto ar komisijos išvados yra tikėjimo klausimas, premjeras teigė, kad tokia informacija gali įtikinti arba ne.

„Viskas yra tikėjimo klausimas, ypač šiandien kalbant prieš Velykas. Manau, kad arba tave, kaip Seimo narį, įtikina, arba tu tomis išvadomis nepasitiki, tau trūksta įrodymų arba argumentų, dėl to kiekvienas Seimo narys yra laisvas apsispręsti“, - sakė S.Skvernelis.

Kartu jis sakė, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija greičiausiai balsuotų vieningai.

„Šitas klausimas mūsų frakcijoje nebuvo svarstomas, matyt, bus bendra frakcijos pozicija. Aš šiandien išreiškiu savo, kaip Seimo nario, poziciją“, - teigė S.Skvernelis.

Taip pat jis teigė manąs, kad teisėsauga informaciją apie M.Bastį jau vertino per baudžiamosios teisės prizmę ir papildomai į teisėsaugą kreiptis nemato reikalo.

„Aš manau, kad jinai buvo vertinama per baudžiamosios teisės prizmę ir galimybę įrodyti (...) bylą teisme“, - kalbėjo premjeras.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį patvirtino išvadas, kuriomis teigia, kad palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovais M.Bastys veikė prieš Lietuvos valstybės interesus.

Taip pat konstatuota, kad „artimi Seimo nario M.Basčio ryšiai su buvusiais ir esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais bei esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“.

Vienintelis išvadų nepalaikęs komiteto narys socialdemokratas Juozas Olekas sakė, kad „patvirtindami išvadas perlenkėme lazdą“.

„(Tai padarėme) priimdami sprendimą, apkaltinantį kolegą, kad jis veikė prieš Lietuvos interesus, turėdami keletą tų epizodų, kuriuos minėjo komiteto pirmininkas, gana skirtingų, kurie bendram tinkle atrodo ne visai gražiai, bet labai suabsoliutindami keletą įvykių“, – kalbėjo J.Olekas.

Kartu socialdemokratas tvirtino, kad „Rosatom“ ir Lietuvos interesai buvo priešingi ne visais atvejais.

„Rosatom“, be abejo, turi savo tikslų, ji dažnai atstovauja bendriems Rusijos interesams, bet mūsų atveju „Rosatom“ ir mūsų interesai sutapo, kada mums viena iš didžiausių užduočių buvo sėkmingas Ignalinos atominės elektrinės uždarymas“, – tvirtino J.Olekas.

M.Bastys trečiadienį žurnalistams sakė neketinantis savo noru trauktis iš Seimo net parlamentiniam tyrimui nustačius, kad jo veiksmai kelia grėsmę Lietuvos saugumui. „Ar aš esu grėsmė nacionaliniam saugumui? Ar aš veikiau prieš Lietuvos interesus? Manau, kad jeigu bus padaryta tokia išvada, vienareikšmiai bus sutryptos žmogaus teisės. Tiesiog vertinu tai, kaip politinį susidorojimą ir tiek“, – teigė M.Bastys.

Seime yra sudaryta ir M.Basčio apkaltos komisija, bet ji sustabdė darbą, kol tyrimą baigs NSGK.

Seimas NSGK prieš keletą savaičių pavedė atlikti parlamentinį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje nurodytų M.Basčio ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

Komitetui buvo pavesta atsakyti, ar palaikydamas šiuos ryšius M.Bastys neveikė prieš Lietuvos valstybės interesus, šie ryšiai nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, nustatyti, ar tarpininkaujant Rusijos įmonių, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams nebuvo padaryta žala valstybei. Taip pat komitetas turėjo įvertinti, ar turimos medžiagos apie M.Bastį, jo ryšius ir veiklą pakanka pradėti Seimo nario apkaltos procesą.