– Pone Basty, gal jau verta pagalvoti apie pasitraukimą iš Seimo?
– Kodėl?
– Po tokių išvadų darbą pradės apkaltos komisija. Balsavimai parodė, kad valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovai šią poziciją taip pat palaiko. Neturite labai daug šansų likti Seimo nariu.
– Pirmiausia, norėčiau pareikšti, kad tai yra politinis susidorojimas, yra pažeistos žmogaus teisės. Tai jau yra aiškus kaltinimas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Man kyla pagrįstas klausimas, kodėl Generalinė prokuratūra nesiėmė jokių veiksmų nuo 2012 m. ir anksčiau?
– Nesiėmė jokių veiksmų prieš ką?
– Prieš mane, prieš tuos asmenis, Lietuvos Respublikos piliečius, kurie yra įvardinti šioje pažymoje. Kodėl iki šios dienos nėra padaryta jokio veiksmo? O Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas sako, kad jau yra padaryti tokie veiksmai.
– Iš dalies jūs teisus. Formuluotė „veikė prieš Lietuvos Respublikos interesus“ yra baudžiamoji formuluotė. Štai, LR Baudžiamojo kodekso 118 str. „Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką“ skamba taip: „Tas, kas padėjo kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką – jos konstitucinę santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, gynybos ar ekonomikos galią, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.“ Taigi NSGK formuluoja jums baudžiamąjį kaltinimą, dėl ko, logiška manyti, turėtų būti bent pradėtas ikiteisminis tyrimas?
– Manau, kad toks tyrimas jau buvo būtinas, jei tai, kas čia teigiama būtų buvę. Iš esmės to nebuvo ir negalėjo būti. Pirmiausia dėl nuolatinių ryšių su „Rosatom“ atstovais. Profesorius Kostinas, bent jau mano žiniomis neturi jokios sutarties su „Rosatom“. Tai jis yra „Rosatom“ atstovas ar Lietuvos pilietis, galbūt ir turintis kažkokių interesų. Kolegė R. Juknevičienė sako, kad aš čia melavau, bet jei aš neprisimenu, tai ir sakau, kad neprisimenu.
– Pone Basty, kaip galima neprisiminti dokumentuoto susitikimo su Lietuvos VSD pareigūnu, kuris jus įspėja?
– Manau, kad šiuo atveju tyrimas turėtų būti gilesnis.
– Bet jūs sutinkate, kad tokius susitikimus žmonės atsimena visą gyvenimą?
– Ko aš nepamenu, tai aš ir sakau, kad nepamenu. Jei prisiminčiau, tai tą ir sakyčiau.
– Jūs daug tokių svarbių dalykų nepamenate?
– Negaliu pasakyti, kad daug ko neprisimenu. Kuo aš čia dabar esu dėtas, kodėl aš kaltinamas, kad melavau? Net pažymoje, kai kalbama apie profesorių Kostiną, niekas neteigia, kad jis būtų kažkoks KGB darbuotojas ar pan. Dar baisiau, yra sakoma, kad jo tėvas dirbo KGB ir sūnus turi už tai atsakyti. Tai išvis yra nesuprantami dalykai.
– Aš kalbu apie viešai žinomus dalykus, štai trečiadienį BNS naujienų agentūros turimoje VSD pažymoje rašoma: „Į „Rosatom“ planus įsitvirtinti Lietuvoje buvo įtraukti ir buvę KGB darbuotojai Lietuvoje Kęstutis Puidokas, Piotras Vojeika bei pastarojo artimas bičiulis ir verslo partneris Jevgenijus Kostinas. Pastarasis, pasinaudodamas pažintimis su socialdemokratu Mindaugu Basčiu, bandė priartėti prie socialdemokratų viršūnės ir užsitikrinti Algirdo Butkevičiaus palankumą.“ Dar minimas ir Aleksandras Mertinas, kuris yra „Rosatom“ darbuotojas ir t.t.
– A. Mertinas prisistato „Rosatom“ atstovu, buvo keli dalykiniai susitikimai. Vienas iš jų su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu. Iš esmės, A. Mertinas pristatė savo planus, ką jie daro, ką planuoja, ko jie nori.
– Pone Basty, bet jūs esate Lietuvos Seimo narys, lietuvis. Ko jūs stengiatės dėl to „Rosatom“?
– „Rosatom“ yra „Nukem“ savininkas. Po to, kai vyko mano pokalbis su Kostinu, po to ir su Mertinu, jis pristatė vieną iš problematinių klausimų – Ignalinos AE uždarymo klausimą. Mane tai labai rimtai ir nuoširdžiai įtikino, kad tikrai tuo klausimu reikalingas susitikimas ir su premjeru. Ministras pirmininkas nebuvo pasirengęs tokiam susitikimui ir jis vyko, rodos, tik vasario mėnesį ir ne mano dėka. Tas susitikimas su Seimo pirmininku įvyko Seime, niekur nesislepiant, tik tiek, kad vakare. Kur čia yra problema?
– Problema ta, kad jūs, davęs priesaiką ginti Lietuvos Respublikos interesus, iš tos informacijos, kuri žinoma viešai, daug kam gali susidaryti įspūdis, kad ginate ne šitos valstybės interesus?
– Sakykite, kodėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė vadovaujama Algirdo Butkevičiaus, sėkmingai padarė jungtį su Švedija 2015 m., kaip ir buvo numatyta. Kalbu apie rezultatą.
– Jūs taip ginatės? Jūs sakote, kad nepaisant nuoseklių jūsų pastangų vis tiek padaryta jungtis su Švedija?
– Taip teigiama, kad buvo kažkokios pastangos. Ne. Kokių dar pastangų?
– Jums nebūtinai turėjo pasisekti.
– Kas man turėjo pasisekti? Mano pagrindinis ir nuoširdus tikslas tai, kad išsispręstų problema dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Man buvo aiškiai pasakyta, kad kuo ilgiau tą ginčą tęsime, kuo ilgiau bus trukdoma normaliai IAE uždaryti, tuo daugiau mes rizikuojame sumokėti patys – mokesčių mokėtojai ar iš biudžeto, o ne Europos Komisija. Kodėl VSD kaip pagrindinį dalyką teikia, kad aš kažko siekiau? Rezultatai visiškai kitokie. IAE sėkmingai vyksta, jungtis su Švedija sėkmingai užbaigta, su Lenkija kiek sudėtingiau. Bet kur yra problema?
– Šiuo atveju, įtarimai dėl jūsų veikimo prieš Lietuvos valstybę. Jums nebūtinai turėjo pasisiekti, bet klausimas, ką jūs siekėte padaryti?
– Jau pasakiau savo esminį tikslą. Tai, ką pasakė Mertinas, taip, be abejo, „Rosatom“ turi savo strateginius tikslus. Bet akivaizdu, kad jie nesutampa su Lietuvos strateginiais tikslais.
– „Nukem“ uždarinėja IAE. Ponas Mertinas elektrinių neuždarinėja, jis jas stato. Tai du skirtingi dalykai.
– Tada kodėl Mertinas dalyvavo Ignalinoje sprendžiant IAE uždarymo klausimą. Kodėl jis tada ten dalyvavo?
– Tai gal jūs galite atsakyti?
– Aš tai tikrai negaliu. Jo reikėtų paklausti.
– Pone Basty, jūs bendravote ir su Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnais. Tą irgi paliudijo, NSGK nariai gavę įrodymus iš VSD. Jūs žinojote, kad jie saugumiečiai?
– Ne.
– Dabar jūs jau galite atsekti, kad tie žmonės buvo saugumiečiai?
– Aš ir po šiai dienai neturiu tos informacijos. Būtų labai gerai, kad VSD aiškia parodytų tuos asmenis, kad aš tikrai žinočiau.
– Jūs girdėdamas tuos kaltinimus, negalite prisiminti tokių žmonių?
– VSD man yra rodyta tik vieno asmens nuotrauka. Iš vizualinės atminties aš lyg ir prisimenu, kad su tuo žmogumi man yra tekę bendrauti, kalbėti, bet aš jo net vardo ar pavardės neatsimenu.
– Kada jums rodė tas nuotraukas?
– 2017 m., šiemet.
– Tai jau buvo šio tyrimo kontekste?
– Ne šio tyrimo kontekste. Į Seimą du kartus buvo atėję du VSD darbuotojai, vieną kartą vienas, kitą – kitas. Tiesiog buvo parodyta nuotrauka ir paklausta, ar jūs tokį asmenį pažįstate. Tai aš negalėjau įvardinti nei jo vardo, nei pavardės. Kiek mano atmintis leidžia prisiminti, tai vieną ar du kartus man teko susitikti. Jei teisingai vizualiai iš nuotraukos supratau, kad čia būtent tas asmuo. Bet ir po šiai dienai nežinau, nei kas jis.
– Kaip jūs susitikinėjate su žmonėmis, kurių nežinote?
– Seimo nariai turi labai daug susitikimų.
– Tai nėra Petras Petraitis. Tai yra Rusijos pareigūnas, saugumietis. Ar jūs kasdien su jais susitinkate?
– Jūs teigiate, kad tai yra rusas, saugumietis. Negali būti tautinės diskriminacijos. Jam ant veido neparašyta saugumietis jis ar ne.
– NSGK pirmininkas išsireiškė, kad jūs buvote užverbuotas visiškai klasikiniu būdu. Pirmiausia geri santykiai, nedideli prašymai. Pirmiausia padėkite sutvarkyti rusų kapus, tada padėkite gauti keletą vizų kai kuriems žmonėms, ir t.t. Po to prasideda didesni reikalai ir t.t. Sutinkate su tuo, kad tai buvo klasikinė verbavimo schema?
– Po šiai dienai nežinau klasikinė ar ne, verbavimas ar ne. Jei jau VSD seka, prižiūri visą mūsų erdvę, tai jau seniai turėjo mane įspėti.
– Taigi jūs buvote įspėtas. Jei po to įspėjimo toliau veikiate, tai jus traktuoja, kaip tėvynės išdaviką, tik renka informaciją.
– Gaila, kad aš konkrečiai tokio įspėjimo neatsimenu, kad būtų konkrečiai dėl to ar kito asmens.
– Bet gal jūs atsimenate nekonkretų?
– Jei prisiminčiau, tai ir pasakyčiau. Logiškai galvojant, jei būtų pasakyta, kad nebendrauk su profesoriumi Kostinu ar su Vojeika...
– Bet jūs nežinote, ar jums taip nebuvo pasakyta, nes jūs neatsimenate susitikimo.
– Aš labai puikiai atsimenu, kai 2017 m. kalbėjausi su VSD darbuotojais ir direktoriumi, kurio dar kartą buvo paantrinta, kad su tuo, su tuo ir su tuo nebendrauk. Ir aš laikausi to pokalbio sutarimo.
– Dar šiek tiek apie motyvus. Gal prieš 10-12 m. turėjote kokių finansinių problemų, skolų, kreditų ar pan.?
– Aš savo gyvenimo pagrindą sukūriau iki politikos, dirbdamas versle. Pirmas kreditas paimtas, gal 2003 ar 2004 m., tiksliai nepamenu. Šiandien esu įsipareigojęs bankui, paėmęs kreditus. Iki politikos aš neturėjau net kreditų.
– Gal neturėjote stabilių pajamų?
– Iki politikos turėjau normalias, stabilias pajamas. Visas mano turtas deklaruotas, tą galima patikrinti.
– Kaip jums pačiam atrodo, kaip balsuos apkaltos komisija?
– Jei tai bus politinis sprendimas, kaip ir čia...
– Seimas ir yra politinė institucija. Tikras sprendimas, turintis kur kas rimtesnių pasekmių gali būti priimamas teisme.
– Tokie sprendimai, kurie yra padaryti, yra susiję ir su teise, su baudžiamąja teise. Tokiais dalykais juokauti negalima. Tikrai ne komiteto reikalas užsiimti baudžiamuoju persekiojimu. Tai yra akivaizdus kaltinamas padarant nusikaltimą, dėl ko gali būti baudžiama iki 7-erių metų. Tai čia labai rimta.
– Kas lems jūsų sprendimą, eiti kelią iki galo ar padėti mandatą?
– Tai priklausys nuo Konstitucinio teismo sprendimo.
– Kitaip tariant, jei apkaltos procedūra nukeliaus tiek, kad bus paprašyta Konstitucinio teismo išvados, tai jos sulaukęs jūs nelauksite viso parlamento balsavimo?
– Taip.
– Su kiekviena diena vis giliau skandinate socialdemokratų partiją. Sutinkate?
– Aš esu sustabdęs narystę partijoje.
– Bet visi žino, kad jūs socialdemokratas jau daugybę metų.
– Savo įsitikinimais esu socialdemokratas, bet šiandien narystę esu sustabdęs.
