„Jis buvo iš esmės politinis tarpininkas. Jis padėjo tiems žmonėms, kurie turėjo politinių interesų (...), atstovavo jiems politiniu lygiu. Tik dėl to, kad buvo labai griežta prezidentės pozicija, tik todėl, kad VSD tuo metu informavo pareigūnus apie kai kuriuos dalykus, jam nepavyko pasiekti daugelio tikslų. Tačiau nepaisant to, jis ir toliau tęsė tą bendradarbiavimą, per visą laikotarpį, iki 2017 metų“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė politikė.
NSGK tvirtina parlamentinio tyrimo dėl M.Basčio ryšių keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui išvadas.
„Labai svarbi detalė yra, kad pirmą kartą perspėtas apie jo ryšius su Rusijos specialiųjų tarnybų atstovais, jis buvo perspėtas 2006 metais, kai pirmą kartą prašė leidimo dirbti su slapta informacija, VSD pareigūnai buvo atėję pas jį į kabinetą Vyriausybės rūmuose, jam išaiškino, kas yra kas ir jis, jeigu būtų lojalus Lietuvai pilietis, turėjo vėliau savo visus kontaktus deklaruoti“, – teigė R.Juknevičienė.
Anot jos, komitetas nustatė, kad dabartinio Seimo nario M.Basčio ryšiai su Rusijos specialiųjų tarnybų, versto atstovais buvo nuolatiniai ir ilgamečiai.
„Tai buvo nuolatiniai ilgamečiai ryšiai su žmonėmis, kurie siejami su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, ne tik per „Rosatom“ liniją, kuriai atstovavo Jevgenijus Kostinas. Nuo 2012 metų jis buvo „Rosatom“ atstovas tam regionui, ir per kitus veikėjus, tokius kaip Vojeika, tokius kaip Dubininkas, tokius kaip Pachmovas. Visur, kur bepaliesi M.Basčio kontaktus, jei visi vienokiu ar kitokių būdu susiję su Rusijos specialiomis tarnybomis, įskaitant ir Ernestą Mackevičių, Kremliaus vieną iš propagandos šulų“, – tvirtino R.Juknevičienė.
Anot jos, M.Basčio ryšiai ir veikla atskleidė, kaip Kremlius veikia Lietuvoje.
NSGK surinktą medžiagą planuoja perduoti M.Basčio apkaltos komisijai.
NSGK M.Basčio ryšius aiškintis pavesta opozicinių konservatorių iniciatyva, paskelbus VSD surinktą medžiagą, kurios pagrindu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis atsisakė parlamentarui išduoti leidimą dirbti su visiškai slapta informacija. Dėl to M. Bastys pasitraukė iš Seimo vicepirmininko pareigų, suspendavo narystę Socialdemokratų partijoje.
Taip pat valdančiųjų iniciatyva M.Basčiui pradėtas apkaltos procesas, tačiau apkaltos komisija darbą laikinai sustabdė, kol tyrimą baigs NSGK.
M.Bastys traktuoja, kad bendravimas su VSD medžiagoje minimais asmenimis „galėtų būti vertinamas kaip nepageidaujami ryšiai Seimo nario etikos prasme“, tačiau ne grėsmė valstybės paslaptims. Parlamentaras sprendimą dėl jo patikros apskundė Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai.
Taip pat M.Bastys kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti tyrimą dėl VSD vadovo Dariaus Jauniškio ir išvadą rengusių darbuotojų galimo piktnaudžiavimo bei įgaliojimų viršijimo rengiant minėtą išvadą. Prokuratūra šį prašymą atmetė.